Category: Renginiai

2022 m. lapkričio 26 dieną į Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčią Kaune susibūrė bajorų palikuonys ne tik iš visos Lietuvos, bet ir už Atlanto nutolusių kraštų. Tądien į Lietuvos Bajorų Kraštų Asociacijos Draugijų narių gretas priimta 16 naujų bajorų palikuonių, dokumentais patvirtinusių bajoriškos giminės tęstinumą.

Šv. Mišias už garbingą protėvių atminimą aukojo Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas, prasmingą homiliją apie istorinės atminties tęstinumą pasakė diakonas br. Saulius Bernardas Belickas.

Iškilmingą Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimą pradėjo Lietuvos bajorų Garbės Vadas, vyriausias Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Šventės dalyvius sveikino Kauno apskrities bajorų Draugijos Vadė Kristina Giedraitienė, Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Vadas Egidijus Matulevičius.  Dalyvavo LBKS Klaipėdos krašto bajorų Draugijos Vadas Antanas Sirtautas, Legitimacijų Komisijų vadovai  – Vilius Bučys, Artūras Rūkas Daujotis, LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė. Bajorystės Pripažinimo Aktai įteikti 16 bajorų.

Šventės metu visuomenei pristatyti naujausio tęstinio LBKS žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 2. 2022 m.“ numeriai, sulaukę didelio bajorų ir šventės dalyvių susidomėjimo. Žurnalo puslapiuose – asociacijos narių tekstai, moksliniai straipsniai, publikuojamos fotografijos – pasaulinių foto konkursų laureatų darbai.

Žurnalo autorių tarpe – viešnios iš Lenkijos, poetės, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonių asociacijos“ prezidentės Iwonos Zavišos Chržanovskos eilėraščiai.

Šių metų naujoji žurnalo rubrika – Jaunųjų raštai – su Kauno tautinės kultūros centro keletą dešimtmečių organizuojamo moksleivių konkurso „Giminės Medis“ laureatų darbais. Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas, Kauno apskrities bajorų Draugija yra nuolatiniai šio konkurso rėmėjai, laureatus apdovanoja padėkos raštais, knygomis, leidiniais, o šiemet trijų laureatų darbai publikuojami žurnalo puslapiuose. Tikime, kad ši idėja bus prasminga, įkvėps jaunąją kartą išsaugoti pradėtą giminės atminimo puoselėjimo kelią…

Iškilmių metu koncertavo ir nuoširdžių aplodismentų sulaukė Kauno mišraus choro „SALUTO“ nariai (meno vadovė Ramutė Štreimikytė, akomponavo Kęstutis Paulaitis).

Pakilios, vienijančios šventės nuotaiką išsinešėme į savus namus – kad su bendraminčiais vėl susiburtume prasmingiems darbams Protėvių Garbei!

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

2022 m. rugsėjo 30 dieną, Sudargo mieste vyko iškilmingas renginys, kurio metu
visuomenei pristatytas ir atidengtas monumentas Melno taikos sutarties 600-osioms
metinėms įamžinti.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vėliau, Sudargo
laisvės aikštėje įvyko iškilmingas paminklo atidengimas, pašventinimas, nuaidėjo šventinės
šaulių salvės. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai – prof. Valdas Rakutis,
Irena Haase, Giedrius Surplys, užsienio šalių ambasadoriai: Jo Ekselencija Danijos Karalystės
ambasadorius Lietuvoje Hans Brask, Jo Ekselencija Jungtinės Karalystės ambasadorius
Brian Olley, Italijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Alice Barberis, Estijos
Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Maris Tippo, Lenkijos Respublikos
ambasados patarėja Anna Kozłowska- Słupek, Rumunijos ambasados konsulinio skyriaus
vadovas Radu Mihai Șerbănescu. Sveikinimo žodžius perdavė Europos parlamento narys
prof. Liudas Mažylis, sveikinimo žodžius tarė Šakių raj. Meras Edgaras Pilypaitis, mjr. Donatas
Mazurkevičius, Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė,
Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė. Projekto rėmėjams ir partneriams buvo įteiktos meninės
padėkos, dovanos.

 
Prie renginio svečių jungėsi Vyčių žygio dalyviai – keletą dienų trukusio žygio kairiuoju
Nemuno krantu (Kriūkai – Sudargas) raiteliai.

   
Viso renginio metu skambėjo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro
(kapelmeisteris ir dirigentas kpt. Ričardas Kukulskis, dirigentas doc. Kazys Daugėla) atliekami
kūriniai.

Renginį įamžino LBKS narys, metraštininkas, bajoras Steponas Kubeckas – filmų nuorodos
Youtube kanalu:
2022 09 30 F. nr. 829 aut. St. Kubeckas. Melno sutarčiai 600m.
0:03 / 47:48

2022 09 30 Filmo nr. 830 aut. St. Kubeckas Melno sutartis 600m.

Renginį filmavo LRT televizija. Reportažo nuoroda:
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1791241/melno-taikos-sutarties-metiniu-proga-paminklas-taikai-
prie-seniausios-europoje-tarptautines-sienos

Organizatorių vardu nuoširdžiai dėkojame visiems, susibūrusiems į prasmingą renginį,
skirtą istorinei atminčiai įamžinti – paminklas sukurtas ir pastatytas visų jūsų gera valia
ir finansine parama!

————————————
Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose
santykiuose – Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m.
rugsėjo 27 d.  prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu –  iš esmės
buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų
įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.
Šia sutartimi Lietuvai buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija,
pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų
valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės
nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.
1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje
stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės
(Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:
„… Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti … Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:
… reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės
einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų
Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną),
ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau
leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog
per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten,
kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės…“.
„…et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo
directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex
parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit
Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium
Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem
eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad
ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat
fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum…“

(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė  Artūras Dubonis.
2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas
Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai
procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch
(LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno
taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422
roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad,
pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės.
Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių
sukakties (1422-2022) minėjimą, istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo
skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo mieste. Projekto
idėją pasiūlė asociacijos – Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių
ordinas (vadovas Artūras Giedraitis),  Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (vadovas
Egidijus Matulevičius),  Kauno apskrities bajorų draugija (vadovė Kristina Giedraitienė),
VšĮ LDK Atminties rūmai (vadovas Danielius Vervečka).
Paminklas pastatytas Sudargo mieste, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos
sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi
iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).
Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai
elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų
šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas
siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas
kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.
Pagal Melno taikos sutartį Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik
į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją, Lietuva teisiškai įtvirtino priėjimą prie Baltijos
jūros, ruože nuo Palangos iki Šventosios, o po šios sutarties pasirašymo buvo  baigti 200 metų
trukę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Kryžiuočių ordinu.
Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik
Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!

———————————————
The monument to commemorate the 600th anniversary of the Melno Peace Treaty – as a
result of the social initiative (1422-2022)

A significant political achievement of the Lithuanian ruler Vytautas the Great in interstate
relations – the Peace Treaty of Melno, known by contemporaries as the Eternal Peace, has
been concluded on 27 th  of September, 1422 near the Lake of Melno (now the Republic of
Poland) between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland with the Order of
the Teutonic Knights. Basically, it was the consolidation of the results of the victory over the
Order of the Teutonic Knights in the Battle of Tannenberg (Žalgiris in Lithuanian, July 15-17 th ,
1410) and ended the wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order.
Užnemunė (Sūduva, Sudovia region) and Žemaitija (Samogitia), the coastal stretch from
Palanga to Šventoji, were finally recognized by the treaty for Lithuania, thus redistributing the
territories controlled by the Teutonic and Livonian Orders. The date of the treaty is also a
historical point of legal and political independence of Žemaitija (Samogitia) from the Teutonic
Order.
The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 as the year of Sūduva (Sudovia)
emphasizing that after the signing of the Melno Peace Treaty, Sūduva region was permanently
annexed to the Grand Duchy of Lithuania.
In anticipation of the commemoration of the 600th anniversary (1422-2022) of a significant
historical event for Lithuania – the Peace Treaty of Melno, organizations that nurture historical
memory initiated the creation and installation of a sculptural composition in Sudargo town, in
Sūduv (Sudovia) region. The idea of the project was proposed by members of associations –
Order of Knights of St. Adalbert-Grand Duchy of Lithuania (head Artūras Giedraitis),
Association of Lithuanian Noble Lands (head Egidijus Matulevičius), Kaunas County Nobles’
Society (head Kristina Giedraitienė), Community of the Nobles Descendants (head Danielius
Vervečka).
The monument was built in the town of Sudargas, thereby noting that the part of the border
established by the Melno Peace Treaty from Lake Vištytis to the Nemunas river at the mounds
of Sudargas has remained unchanged to this day (a border that has not changed for so long is
a unique case in the history of all of Europe).

The composition of the monument (sculptor Saulius Kriščiukaitis) consists of three symbolic
elements. The stairs symbolize seeking a political solution. The Gothic arch with the split at the
top symbolizes the peace agreement between the hostile countries that still remain unfriendly
(an artistic solution with the aim of adding dynamism to the Gothic architectural detail). And the
sword that is propped up in a non-combat position symbolizes the end of fights and
disagreements, but as a weapon it remains a symbol of vigilance.
According to the Melno Peace Treaty, the Teutonic Order finally renounced any rights not only
to Užnemunė (Sūduva, Sudovia region), but also to Žemaitija (Samogitia); Lithuania legally
established access to the Baltic Sea, in the stretch from Palanga to Šventoji, and after the
signing of this treaty, the 200-year-long Wars between the Grand Duchy of Lithuania and the
Teutonic Order ended.
We sincerely thank all well-wishers, supporters, executors of the project – only thanks
to you, this important date for the history of Lithuania will be passed on to future
generations!

FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ (FINANCIAL SUPPORT FOR THE
CONSTRUCTION OF THE MONUMENT WAS PROVIDED BY):

 Aleksandras Selezniovas
 Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordinas, vadovas
Artūras Giedraitis
 Algimantas Kačiuška
 Vladislavas Goštautas
 Zofija Greathouse
 Stefanija Borzenkienė
 Janina Pesliakienė
 Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
 Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
 LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
 Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
 UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
 LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
 Albinas Dementiška
 Vitalija Kalvelienė

 Modestas Vaitiekūnas
 LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
 Kornelija Vytautė Giedraitytė
 Emilija Giedraitytė
 Vilma ir Kazys Daugėlos
 Rūta Pilypienė
  Irena Daugėlienė
 Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
  Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
 Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
 Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
 Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, vadovas Motiejus Jakubauskas
 Prof. Habil. Dr. Arvydas Palevičius
 Dr. Raimundas Kaminskas
 Raimundas Charževskis

PROJEKTO PARTNERIAI (PARTNERS OF THE PROJECT):

 Vilkaviškio vyskupija, J. E. vyskupas Rimantas Norvila; generalvikaras
monsinjoras Gintautas Kuliešius
 Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
 Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas
kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM
 Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Virginijus Kelertas, kunigas
Juozas Mišeikis
 Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
 Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
 Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
 UAB „Bakūžė LT“, direktorius Vaidas Morkevičius
 VšĮ Pasaulio lietuvių centras, direktorius Valdas Kubilius
 Redaktorė Simona Grušaitė-Šukienė, VDU
 Anglų kalbos vertėja, mokytoja Neringa Marcinkevičienė
 Žemutinės Palėvenės dvaras, valdytoja Nijolė Marija Milaknienė
 Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės
gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys

 UAB „Blyksnis“, direktorius Aleksandr Markin
 Ūkininkas Jurgis Miliūnas
 Majoras Donatas Mazurkevičius
 Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
 Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, vadovas kapelmeisteris
kpt. Ričardas Kukulskis
 Kompozitorius, dirigentas LMTA doc. Kazys Daugėla
 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas
Timinskas
 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda,
vadas Dainius Stepšys
 Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
 KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

(Nuotraukos Egidijaus Matulevičiaus)

Gražia tradicija tapusi kasmetinė Palėvenės dvaro vidurvasario šventė 2022 m. liepos 30 d. vėl subūrė svečius.

Turininga ir prasminga renginio programa – pasakojimai apie dvaro istoriją, dvaro šeimininkų prisiminimai ir laiškų skaitymai, kviestinių svečių teatralizuota programa ir istoriniai šokiai bei jų pamokos, dvaro loterija, jaunimo pramogos, parko lankymas – nepaliko abejingų, gi svečiai galėjo čia pat užrašyti linkėjimus ir įspūdžius svetingiems šventės šeimininkams, kaip ir dera, plunksna, tušu…

Iki susitikimo Palėvenės dvare!

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Tęsiant daugiametę tradiciją, Lietuvos bajorai pirmomis 2022 Naujųjų metų dienomis susibūrė prasmingam sambūriui Kaune – prisiminti įspūdžius, prasmingus darbus, visuomeninę veiklą, pasidalinti įžvalgomis, numatyti naujas veiklos sritis.

Nuoširdūs plojimai lydėjo  Kauno muzikinio teatro solistų koncertą, klausėmės Kauno apskrities bajorų draugijos nario Kęstučio Paulaičio instrumentinių aranžuočių.

Šventinio renginio metu vyko puikių atsiliepimų sulaukusi, prasminga tradicija tapusi labdaros-paramos loterija – nauja, tačiau gilias mecenatystės tradicijas turinti dosnumo erdvė.

Dovanas loterijai ir  įspūdingus prizus labdaros aukcionui įsteigė bajorai, rėmėjai. Knygos, paveikslai, meno, juvelyrikos dirbiniai, saldžios dovanos suteikė džiaugsmo jas laimėjusiems bajorams, o labdaros aukciono ir loterijos metu surinktos lėšos šiemet skiriamos  Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto (seserų saleziečių) Palemono vaikų dienos centro išlaikymui. Šios organizacijos pagrindinis tikslas –  integralus vaikų ir jaunimo auklėjimas pagal prevencinę Šv. kunigo Jono Bosko auklėjimo sistemą.

Nuoširdžiai dėkojame atvykusiems bajorams, Jūsų gera valia ir dosnumu bus suteikta reikšminga parama.

Prasmingos tradicijos tebus kuriamos ir išsaugojamos  – prasmingam tikslui, nuoširdžiai bendrystei. Iki naujų susitikimų!

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Sutemoms gaubiant dienas, žvilgsnius kreipkime į reiškinius, savo esme ir prasme skaidrinančius ne tik šiandieną, bet ir jungiančius praeitį.

Jau daugiau kaip 20 metų vyksta Kauno tautinės kultūros centro organizuojamas nuostabus moksleivių darbų konkursas „Giminės Medis“. Kauno apskrities bajorų draugija, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas yra šio konkurso rėmėjai.

Kelerius metus konkursas organizuojamas internetinėje erdvėje, taip pat nuotoliniu būdu 2021 m. lapkričio 30 d. vyko konkurso apibendrinimas,  laureatų paskelbimas. Šiemet konkursui, skirtame Archyvų metams paminėti, gauta daugiausia moksleivių darbų – virš 170. Konkurso kategorijose – Giminės medis, Relikvija ir fotografija, Giminės herbas, Šeimos istorija paskelbti laureatų darbai, jiems išsiųstos padėkos, atminimo dovanos.

Pagal patvirtintą Lietuvos bajorų kraštų Susivienijimo susitarimą ir bendradarbiavimo sutartį su Kauno tautinės kultūros centru, išsamiausi, geriausiai atskleidę konkurso nuostatus jaunųjų dalyvių rašiniai, šiemet pirmą kartą bus publikuojami tęstiniame leidinyje „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 2, 2022 m.“

Konkurso kūrybiniai darbai eksponuojami pagal nuorodą:

Kategorijos (Konkursų) Dalyvauk projekte „Giminės medis-2021“ Archyvas – Kauno tautinės kultūros centras (ktkc.lt)

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Istorinės atminties saugojimo, puoselėjimo keliai sujungė Lietuvos ir Lenkijos bajorų veiklą prasmingam tarptautiniam leidybiniam projektui.
Iniciatyvos pradžia – pažintis Lietuvoje su p. Iwona Małgorzata Dobrogniewa Dowgiałło Zawisza, Zadora herbo paveldėtoja, teologe, tikybos mokytoja, kuri daugelį metų dirbo misijos leidinių redaktore, yra savo giminės genealogijos ir bajorų bei dvarininkijos religingumo tyrinėtoja, straipsnių šiomis temomis autorė. Lenkijos dvarininkų draugijos (Polskie Towarzystwo Ziemiańskie), Didžiojo Seimo palikuonių asociacijos (Stowarzyszenie Potomków Sejmu Wielkiego) narė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių asociacijos (Stowarzyszenie rodow Wielkiego Księstwa Litewskiego) prezidentė ir Lenkijos bajorų sąjungos (Związek Szlachty Polskiej) narė, novelių, poezijos rinkinio autorė.

      
2020 m. viešėdama Kaune, p. Iwona pasidalino viltimi ir svarbia gyvenimo svajone – išleisti protėvių atminimui skirtų eilėraščių rinkinį ir romaną lietuvių ir lenkų kalbomis. Džiugu ir prasminga, kad, susidomėjus šia iniciatyva, pavyko sutelkti pastangas, rasti finansinių rėmėjų (knygos leidybą rėmė ir asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas) ir dviem kalbomis išleista knyga jau pasiekė skaitytojus.
2021 m. rugpjūčio 27 dieną Kaune vyko šios lauktos knygos – „Ilgesiu rašyti“ „Tęsknotą pisane“, „Prie Nevėžio“ „Nad Niewiażą“ – pristatymas visuomenei. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, vėliau vienuolyno konferencijų salėje vyko knygos sutiktuvės.

Dalyvavusieji svečiai iš Lietuvos ir Lenkijos, leidyklos atstovai, autorės bičiuliai, mecenatai pasidalino mintimis apie šį svarbų leidybinį projektą, kaip praeities įvykių, dvarų kultūros paveldo rašytinį išsaugojimą. Autorė kasmet atvyksta iš Lenkijos, aplanko protėvių gyventas vietas – Liaudos kraštą, Krekenavos apylinkes, Slabadų, Linkuvos dvarus. Kaip knygos pratarmėje rašo pati autorė, „poezijos tomelis „Ilgesiu rašyti“ („Tęsknoto pisane“) kilo iš širdies ilgesio tam, kas liko praeityje – šeimos namams, vaikystei ir ypač artimiesiems, išėjusiems į amžinybę. Tai duoklė ne tik jiems, bet ir gimtinei, tai, kuri Mazovijoje, ir tai, kuri Liaudos krašte (…) Kai kurių eilėraščių ar romano „Prie Nevėžio“ („Nad Niewiażą“) nebūtų, jei ne mano mylimas tėvas Zygmunt Jacek Dowgiałło Zawisza (…), kadaise galingos lietuvių giminės palikuonis. Jis mane išmokė meilės poezijai ir literatūrai, o labiausiai – savo gimtajam kraštui. Pasakodavo apie dvarus Slabadoje, Zavišine, rūmus Linkuvoje. Klausiausi šeimos istorijų ir išsaugojau jas savo širdyje, kad vėliau perkelčiau ant popieriaus“.

Nors laikas daug ką dengia užmarštimi, ardo materialųjį būvį, tačiau užrašytas žodis išlieka – kaip dovana, prisiminimas, bendrystės tiltas su išėjusiais…

Parengė leidybinio projekto sumanytoja
KABD vadė Kristina Giedraitienė

2021 m. rugpjūčio 14 d. Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime vyko visuomeninis  renginys „Ant Merkio kranto. 1941 m. tremčių 80 metų jubiliejaus aidai“, kurį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos nariai, visuomeninių organizacijų atstovai. Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje, kurioje buvo A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės, vyko meninė renginio programa, pasisakymai ir diskusijos aktualiais klausimais.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vardu partizanui Juozui Jakavoniui -Tigrui KABD vadovė Kristina Giedraitienė įteikė naują leidinį – Lietuvos bajorų metraštį, kuriame įamžintos ir kelios akimirkos iš praėjusių susitikimų šioje istorinę atmintį saugančioje sodyboje.

Nuotraukų autoriai: Raimundas Kaminskas, Artūras Giedraitis

KABD informacija

2021 m. liepos 6-ąją, minint Lietuvos Valstybės dieną, Kaune įvyko Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo iškilmės. Iš visos Lietuvos atvyko daugiau nei 100 bajorų palikuonių, nominantų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų atstovai, svečiai iš Lenkijos, Vokietijos.

Šv. Mišias Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje aukojo Šv. Jurgio konvento gvardijonas kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas.

Iškilmingame renginyje dalyvavo Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubas „Tauro ragai“ (vadovas Vidmantas Lunius), Anykščių kultūros centro istorinio šokio studijos „Baltoji pavana“ nariai (vadovė Jūratė Ūselienė), vyko renesanso epochos šokių koncertas.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, Kauno apskrities bajorų draugijos vadė Kristina Giedraitienė.

Iškilmingoje bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijoje dalyvavo LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas Antanas Sirtautas, Klaipėdos krašto legitimacijų komisijos pirmininkas Vilius Pranciškus Bučys, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo kanclerė Jovita Antanaitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo bajorų legitimacijų komisijos pirmininkas Artūras Rukas Daujotis.

Bajorystės pripažinimo aktai įteikti 28 bajorų giminių palikuonims, gražia tradicija taps ir jaunojo bajoraičio/jaunosios bajoraitės liudijimai, kuriais smalsiai domėjosi patys jauniausieji – būsimieji asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas organizacijų nariai.

Skambiai aidėjo bajorų priesaikos žodžiai – gerbti tėvų ir protėvių šventą atminimą, bajorijos istoriją, kultūrą, tradicijas.

Puikia šių priesakų iliustracija tapo naujo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidinio – žurnalo Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai pristatymas. Šio leidinio puslapiuose – senieji raštai, dienoraščių fragmentai, dokumentai, eilėraščiai, fotografijos, prisiminimai, kuriuos pateikė asociacijos nariai, kviestiniai autoriai. Istorinių paveldo objektų išsaugojimo, restauravimo darbų aprašymai, archyvinių įrašų tyrimai ir studijos – svarbi žurnalo publikacijų dalis. Tęstinis šio prasmingo projekto tikslas – plačiajai visuomenei pateikti autentiškus prisiminimus, praeities dienų bajorų kultūros atspindžius, juk kiekvieną dieną rašome ir savąjį liudijimą – asmens-šeimos-giminės-Valstybės metraštį.

(Dėl galimybės įsigyti leidinį maloniai prašome teirautis el. paštu info@lbkslietuva.eu arba į skyriaus vadovybę).

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos vadė

Pagal gražią tradiciją Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo nariai remia Kauno Tautinės kultūros centro rengiamą moksleivių darbų konkursą „Giminės medis“.

Šiemet respublikinis projektas „GIMINĖS MEDIS-2020“, skirtas Pauliaus Galaunės 130-osioms gimimo metinėms ir Tautodailės metams, vyko virtualioje erdvėje.

Šiais metais projekte dalyvavo 86 mokiniai iš Kauno miesto ir rajono (Lapių, Garliavos, Čekiškės), Pasvalio, Ukmergės, Panevėžio rajono Upytės, Šiaulių rajono Kužių. Didžiausio moksleivių dėmesio sulaukė konkurso kategorija „Šeimos relikvija ir fotografija“, konkursui  pateikti 44 kūrybiniai darbai. Savo ir šeimos narių pagalba surinktais genealoginio medžio duomenimis dalijosi 29 vaikai ir jaunuoliai.

Giminės herbus kūrė arba bajoriškus savo giminės herbus perpiešė ir aprašė 10 įvairių klasių mokinių, kategorijoje „Mano šeimos istorija“ buvo pateikti 4 mokinių kūrybiniai darbai.

2020 m. lapkričio 25 d.  konkurso vertinimo komisijos nariai, atsižvelgę į balsavimo rezultatus, apdovanojo KTKC ir rėmėjų dovanomis 15 jaunųjų laureatų. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, Kauno apskrities bajorų draugijos padėkomis ir atminimo dovanomis įvertinti 12 moksleivių kūrybiniai darbai, pagerbti  8 mokytojai, paruošę mokinius konkursui.

Pagal KTKC informaciją parengė

Kristina Giedraitienė

KABD vadovė

Asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas nariai remia LDK bajorų protėvių palikuonio, žymaus Lietuvos kariuomenės generolo, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Povilo Plechavičiaus  (g. 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. – m. 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje) atminimo įamžinimą.

Minint gen. P. Plechavičiaus 130-ąsias gimimo metines, 2020 m. spalio 10 dieną akcijos metu Kauno rajono Karalgirio miške, Padauguvos girininkijoje  pasodinta 6600 ąžuoliukų giria, pastatyta skulptūrinė kompozicija, įrengta atminimo lenta.

Ąžuolų sodinimo akcijoje dalyvavo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai su mokytojais, miškininkai,  Lietuvos kariuomenės atstovai bei JAV kariai, atliekantys tarnybą Lietuvoje, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriaus, Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos,  Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) bei kitų  organizacijų atstovai ir jų svečiai.

Renginio organizatoriai – Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, Valstybinė miškų urėdija, visuomeninė organizacija „LDK palikuonys“, rėmėjų tarpe – Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas.

Kristina Giedraitienė

Nuotraukų autoriai – Odeta ir Modestas Vaitiekūnai, Raimundas Kaminskas.