Category: LBKS

2026 m. vasario 26 – kovo 1 d. skaitytojus subūrė tarptautinė Vilniaus knygų mugė – didžiausia renginių gausa garsėjanti kultūros erdvė Baltijos šalyse. „Žodis ieško savo žmogaus“ – taiklus ir prasmingas renginio motto, sukvietęs net 55000 ištikimų ir naujų skaitytojų; kelias dienas vienijęs knygų mugės lankytojus ir bendraminčius, smalsuolius ir leidėjus, rašytojus ir renginio svečius, bičiulius. Vilniaus knygų mugė – tai nenutrūkstamų susitikimų laikas, kupinas bendrų pokalbių, atradimų džiaugsmo, įdomių ir prasmingų patirčių leidinių pasaulyje.

 

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, skaitytojams pristatėme naujausius Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidinius – žurnalus „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“ bei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos išleistą naujausią  žurnalą „Genealogija ir heraldika. Nr. 4“ bei  skaitytojų itin laukiamą monografiją „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“. Aptariant leidinius, vyko įdomios diskusijos, buvo atrandama įspūdingų netikėtų sąsajų, net giminystės ryšių  –  sekant žurnalų puslapiuose gvildenamų tekstų gijas…

Tad tegu užrašytas žodis būna prasmingas – visada surandantis savo skaitytoją!

       

 

LBKS  informacija

2026 m. vasario 11 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, bendradarbiaujant su istorinės atminties nevyriausybinėmis organizacijomis,  organizavo renginį „Laisvės ženklų palytėti“, skirtą Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Šventinio renginio vedėjai Vladas Sungaila ir Dalia Poškienė įteikė padėkas už istorinės atminties puoselėjimą, Vasario 16-osios idėjų bei vertybių sklaidą. Tarp laureatų padėka įteikta ir Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovei Kristinai Giedraitienei. Vakaro eigoje LBKS  vadovė auditorijai pristatė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos inicijuotą leidinį „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai“, aptarė monografijos sukūrimo aspektus, knygos vertingąsias savybes, išliekamąją vertę, reikšmę jaunosios kartos ugdymui. Renginio dalyviai aktyviai jungėsi į lektorės inicijuotą viktoriną, o nugalėtoju tapo Lietuvos šaulių sąjungos  narys p. Alvydas Semaška, legendinio partizanų Žemaičių legiono vado, plk. Jono Semaškos – Liepos sūnus. Garbusis svečias nuoširdžiai džiaugėsi laimėjimu –  monografijos leidiniu.

 

Kūrybinėje vakaro dalyje žinomi menininkai, susibūrę į grupę „Dailės ratas“ atidarė parodą „Laisvė“ iš ciklo „Lietuvos istorinis kelias“ (parodos kuratorius Artūras Slapšys).

Meninę programą pristatė pianistas Darius Kudirka.

Dr. Raimundas Kaminskas   pristatydamas savo refleksijas apie Lietuvos valstybės atkūrimo šventės svarbą ateities kartoms, aptarė istorinių  leidinių parodą apie Vasario 16-ąją.

     

 

LBKS, LPKTS informacija

Nuotraukų autoriai – Dr. Raimundas Kaminskas, Kornelija Giedraitytė

Visuomenę pasiekė naujas kasmetinio žurnalo ,,Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai” numeris. Skaitytojų laukia įprastos rubrikos  – metinė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų istorinę atmintį puoselėjančių asociacijų veiklos apžvalga, jaunųjų istorinio paveldo saugotojų konkurso  laureatų darbai, ,,Vienos nuotraukos istorija” ir kt. Suburtas autorių kolektyvas Jūsų dėmesiui pateikė vertingų istorinių studijų, pvz. Aldona Snitkuvienė aprašo Raudondvario grafų Tiškevičių dovanas muziejams; Mindaugas Surblys supažindina su aušrininkės, poetės Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės gyvenimo istorija; Lina Vapsevičienė primena 1831 m. sukilimo faktus; Vytenis Almonaitis pateikia įdomių atradimų apie Kryžkalnio obelisko prototipą ir kt.

Žurnalo puslapiuose rasime vertingų prisiminimų apie giminių istorijas, pvz. Rimvydas Aniulis aprašo net kelių amžių susijusių šeimų likimų vingius, nutolusius per kelis kontinentus. Dėkojame ir nuolatiniams žurnalo bendraautoriams – Dr. Jūratei Čirūnaitei, Dr. Vitoliui Sekliuckiui; džiaugiamės ir naujų bendradarbių – Leonardo Jagmino, Dr. Raimundo Kaminsko pateiktais vertingais tekstais.

Dėkojame bajorų paveldą puoselėjančių asociacijų nariams – Jovitai Antanaitienei, Ignui Railai, Vijoletai Kamandulienei, Artūrui Rukui Daujočiui už pateiktas įžvalgas, dokumentų tyrimus, istorines atodangas.

Dėl žurnalo įsigyjimo maloniai kviečiame kreiptis el.p. krgiedraitiene@gmail.com

Malonaus skaitymo!

 

Kristina Giedraitienė

Žurnalo sudarytoja

LBKS Vadė

 

2025 m. gruodžio 15 d. LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti, koordinacinės tarybos (NOKT) posėdis.

Darbotvarkėje išklausyti NOKT pirmininko Arnoldo Kulikauskio vedami mokymai „Priešo ginkluotės atpažinimas“; pristatyta NOKT pirmininko veiklos apžvalga; išklausytos NOKT organizacijų vadovų ataskaitos bei pateikti veiklos planai 2026 metams.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė apžvelgė 2024 – 2025 m. asociacijos veiklą, akcentuojant: reikšmingą LBKS vaidmenį, bendradarbiaujant su iniciatyvine grupe ir  pateikiant Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos dokumentus „Dėl apsaugos suteikimo Lietuvos partizanų užkasimo vietai ir kapams (u.k. 34565) bei jų registravimo kultūros vertybių registre“. Paminėta istorinės atminties įamžinimo veikla, finansinė parama KTKC organizuojamam konkursui „Giminės medis“; LBKS atstovų dalyvavimas konferencijose archyvų klausimais (2025 m. spalio 11 d. Čikagoje, Lemonte, JAV); žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai“ leidyba ir kt.

NOKT posėdžio metu išrinktas NOKT pirmininkas – dr. Kostas Ivanauskas (Šaulių sąjunga), NOKT pirmininko pavaduotoja – Kristina Giedraitienė (Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas).

 

LBKS informacija

2025 m. spalio 11 d., atstovaudama nevyriausybines organizacijas LBKS vadovė Kristina Giedraitienė dalyvavo  Lituanistikos tyrimo centre (LTC) JAV, Čikagoje (Lemonte) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuviškų archyvų išeivijoje saugojimas: rekomendacijos ir iššūkiai“. Konferencijos rengėjai – JAV lietuvių bendruomenė ir Lituanistikos tyrimo centras; rėmėjas – Lietuvių Fondas.

2025 m. spalio 10 d. konferencijos tematika ir kiti aktualūs klausimai buvo aptarti Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje. Susitikime dalyvavo Generalinis konsulas Regimantas Jablonskas, Ministras patarėjas Saulius Jaskelevičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Darius Žeruolis, Kauno regioninio valstybės archyvo vadovas Gintaras Dručkus, vyr. specialistė Edita Škirkaitė.

LR Generaliniame konsulate Čikagoje (JAV), 2025 m. spalio 10 d. Iš kairės – LVIA direktorius Darius Žeruolis, LBKS vadovė Kristina Giedraitienė, LTC valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė, Generalinis konsulas Regimantas Jablonskas, JAV Lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Regina Butkus, Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA) vyr. specialistė Edita Škirkaitė, Ministras patarėjas Saulius Jaskelevičius, KRVA direktorius Gintaras Dručkus.

Spalio 11 d.  Lituanistikos tyrimo centre  Čikagos priemiestyje Lemonte įvyko puikiai organizuota aukšto mokslinio lygio tarptautinė konferencija, kurios atgarsiai dar ilgai sklis suinteresuotose grupėse. Puikiai parinktas lektorių kolektyvas, išsamūs pranešimai buvo naudingi tiek klausytojams salėje, tiek vėliau pasiekė susidomėjusius filmuotos medžiagos pagalba. Jaukiai parengtoje konferencijų salėje dalyviams buvo sudarytos visos galimybės bendrauti, pasidaryti užrašus, pasikeisti informacija, kontaktais. Vyko įdomios diskusijos, apsikeista naudingais kontaktais, užmegzti naudingi bendradarbiavimo ryšiai.

Susitikimas LR Generaliniame konsulate Čikagoje 2025 m. spalio 10 d.

Ekspozicijos fragmentas Lituanistikos tyrimo centre, Lemonte.

Konferencijos metu: pirmame plane Regina Butkus, Kristina Giedraitienė.

 

Tai puikus organizatorių darbas –  Reginos Butkus (JAV LB KV vicepirmininkė archyvams),  Kristinos Lapienytės (LTC Valdybos pirmininkės), Dr. Roberto Vito (LTC Tarybos pirmininko).

Kristina Giedraitienė atstovavo Lietuvoje veikiančias nevyriausybines organizacijas, kurių esminė užduotis ir veikla – istorinės atminties telkimas, išsaugojimas, sklaida:

Archyvų Tarybą prie LR Kultūros ministerijos;

Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinę tarybą (NOKT);

Asociaciją „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“ (LBKS).

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugiją (LGHD);

Asociaciją „LDK Atminties rūmai“;

Parengtame pranešime „Medžiagos rinkimas lietuviškuose archyvuose“ Kristina Giedraitienė akcentavo ir asmeninių archyvų – šeimos, giminės dokumentų, saugotinų vertybių –  svarbą visos valstybės istorinės atminties paveiksle. Pasidalinta veiklos patirtimi, savo pranešime konferencijos metu apžvelgta reikšminga istorinės atminties dalis – asmeninių, šeimų, giminių sukaupti archyvai, jų išsaugojimo problematika, perdavimas atsakingoms institucijoms. Šiuo aspektu tiek JAV Lietuvių bendruomenė, tiek Lituanistikos tyrimo centras puikiai bendradarbiauja ir reikšmingai saugo istorinį paveldą.

                                         

Archyvinių dokumentų saugykla                                                                    Kristina Giedraitienė prie monumento LLKS

Lituanistikos tyrimo centre, Lemonte.                                                           ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui

                                                                                                                             Lemonte, Pasaulio lietuvių centro parke.

 

Lietuvoje veikiančios istorinės atminties organizacijos pagal koalicinę bendradarbiavimo sutartį steigia apdovanojimus už indėlį į istorinio paveldo puoselėjimą ir išsaugojimą. Asociacijų valdymo organų sprendimu, už nuopelnus istorinės atminties išsaugojimui konferencijos metu Kristina Giedraitienė įteikė apdovanojimus:

Reginai Butkus (JAV LB KV vicepirmininkei archyvams) – 1831 m. karžygės grafaitės Emilijos Platerytės vardo medalį;

Kristinai Lapienytei (LTC Valdybos pirmininkei) –  1831 m. karžygės grafaitės Emilijos Platerytės vardo medalį;

Dr. Robertui Vitui (LTC Tarybos pirmininkui) – Generolo Tado Kosciuškos atminimo vardo medalį;

Andriui Jonui Dundurui(Clevelando lietuvių kultūros dokumentavimo centro direktoriui) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio paveldo išsaugojimo atminimo medalį.

Apdovanojimas įteikiamas konferencijos organizatorei Reginai Butkus.

 

Konferencijos mecenato JAV Lietuvių Fondo tarybos pirmininkui p. Juozui Kapačinskui Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos tarybos sprendimu buvo dovanota naujausia asociacijos išleista monografija – „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai“.

Įdomu, kad šį leidinį konferencijos dalyviai galėjo laimėti ir parengtoje viktorinoje konferencijos metu.

Neabejotina, kad konferencija turės reikšmingą įtaką, atliepiant aktualius archyvų išeivijoje iššūkius ir uždavinius – telkti, saugoti, perduoti ateinančioms kartoms lietuvių išeivijos atmintį.

 

LBKS informacija

2025 m. gegužės 11 d. Raudondvario dvaro pilyje (Kauno r.) įvyko simpoziumas „LDK
kilmingųjų ir jų palikuonių indėlis į Lietuvos mokslą“.
Renginį organizavo istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos, vienas iš renginio iniciatorių – Šv.
Adalberto – LDK riterių ordinas, simpoziumą dedikavo Šv. Adalberto (~956-997) žūties metinėms
paminėti. Renginyje dalyvavo ir mokslinę simpoziumo dalį pristatė asociacijos Lietuvos bajorų
kraštų susivienijimas (LBKS) nariai.
Sveikinimo žodį gausiai susirinkusiems dalyviams tarė VšĮ Raudondvario dvaras direktorė
Snieguolė Navickienė, kuriai VšĮ LDK atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka įteikė
atminimo medalį.

LBKS ir Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė simpoziumo
dalyviams ir svečiams paskelbė ir perdavė asmeninius sveikinimus nuo kunigaikščio Michal
Greiham Dowmont Giedrojc (Didžioji Britanija) ir George Philip Nicholas Windsor, Earl of St
Andrews – Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovo, Kento hercogo Edwardo (His Royal
Highness The Duke of Kent) vyriausiojo sūnaus ir Kento kunigaikštystės įpėdinio, Karaliaus
Karolio III (HM King Charles III) antros eilės pusbrolio.
Simpoziume pranešimus skaitė:
„Abiejų Tautų Respublikos karybos teorijos ir fortifikacijos moksliniai aspektai“ – prof. dr.
Valdas Rakutis – karo istorikas, Lietuvos Respublikos seimo narys.
„Kazimieras Semenavičius ir jo XVII a. sukurta daugiapakopės raketos ir raketinės
artilerijos teorija“ prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius –KTU Mechatronikos instituto
direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys-akademikas (1991); Švedijos karališkosios
inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys (2010)). Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas
(2012), dviejų Nacionalinių mokslo premijų laureatas.

„Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis ir jo astronominiai stebėjimai“ – dr.
Justas Zdanavičius, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo
darbuotojas.
„Grafai Antanas ir Julijonas Gravrogkai: tarpukario Lietuvos mokslo sistemos kūrėjai” –
habil. dr. prof. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas), LBKS, KABD narys,
Legitimacijų komisijos pirmininkas.
„Įveikusi mokslo viršukalnes: Prof. Vyda Kęsgailaitė Ragulskienė“ – habil. dr. Algimantas
Bubulis, Mechatronikos instituto (Kauno technologijos universitetas) vyriausiasis mokslo
darbuotojas, daugiau nei 60 išradimų autorius, Europos ir JAV išradimų patentų bendraautorius.
Šventinėje aplinkoje visuomeninių organizacijų nariams už aktyvią veiklą ir indėlį į LDK istorijos
bei kultūros paveldo puoselėjimą įteikti „1831metų sukilimo karžygės kapitonės, grafaitės
Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimai“.

     
2014 m. Koalicinę bendradarbiavimo deklaraciją pasirašiusių organizacijų sprendimu ir tęsiant
ženklų, skirtų pagerbti XVIII – XIX a. kovotojų prieš okupantus atminimą, 2025 m. buvo sukurtas
tęstinis apdovanojimas, kuris skirtas 1831-1832 m. sukilimo dalyviams atminti. 2017 m. įsteigtas
apdovanojimas buvo skirtas pagerbti 1794 m. sukilimo vado generolo Tado Kosciuškos atminimą.
Šventinio vakaro metu renginio dalyviai aptarė simpoziumo tematiką, dalijosi įspūdžiais, numatė
tolimesnio bendradarbiavimo, veiklos kryptis.
LBKS, KABD informacija

Juditos Liaudanskaitės, Kornelijos Giedraitytės nuotraukos.

2025 m. gegužės 9 d. Kaune įvyko Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovės Kristinos Giedraitienės ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovo Artūro Giedraičio susitikimas su kilmingųjų šeimų atstovais, svečiais iš Didžiosios Britanijos – kunigaikščiu Mykolu Greihamu Daumantu Giedraičiu (Michal Graham Dowmont Giedroyc), kunigaikštiene Dorothee Giedroyc, Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovu George Windsor – Earl of St Andrews.

Iš kairės: George Windsor – Earl of St Andrews; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis.

Įsimintino ir reikšmingo susitikimo metu garbingiems svečiams buvo pristatyta kilmingųjų šeimų palikuonių tęsiama istorinės atminties išsaugojimo veikla Lietuvoje, pasidalinta kasmetiniais ir numatomais renginiais, diskutuota apie Lietuvos istoriją, atminties išsaugojimo svarbą šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu.

Iš kairės: George Windsor – Earl of St Andrews; kunigaikštienė Dorothee Giedroyc; kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis.

Svečiai domėjosi naujausiais asociacijų Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija leidiniais. Garbiems svečiams buvo įteikti monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“, žurnalo „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 4, 2024 m.“ egzemplioriai.

Iš kairės: Kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė

Buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės, išsaugant ir puoselėjant Lietuvos istorijai reikšmingų istorinių įvykių atmintį.

Iš kairės: Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; George Windsor – Earl of St Andrews.

 

LBKS informacija

2025 m. balandžio 29 d. įvyko knygos „Signatarų genealogijos“ pristatymas Panevėžio miesto bendruomenei.

  

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje susirinkęs gausus būrys skaitytojų su dideliu susidomėjimu dalyvavo monografijos pristatyme.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos (LGHD), LBKS  vadovė Kristina Giedraitienė, LGHD nariai parengė popietę ir viktoriną tema „Ką žinome apie 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarus? (Ne)atrasti lobiai“.

 

Intriguojančiame monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“ pristatyme buvo apžvelgta LGHD veikla, skiriant esminį dėmesį monografijos sudarymo ir leidybos iniciatyvai, reikšmingam autorių kolektyvo darbui pabrėžti, Vasario 16-osios klubo narių bendradarbiavimu pasidžiaugti ir kt. Vyko gyva diskusija, skaitytojai domėjosi tiek knygos turiniu, tiek Signatarų gyvenimo, kilmės klausimais. Apie neseniai atrastus archyvinius dokumentus žinia pasidalino renginio dalyvė p. Elena Staugaitienė. Sveikinimo žodį renginio svečiams tarė LBKS Panevėžio krašto bajorų draugijos vadovas p. Egidijus Matulevičius. Renginio dalyviai aktyviai dalyvavo viktorinoje, atsakė į daugelį užduotų klausimų apie Signatarų veiklos aspektus, Vasario 16-osios Akto rankraščio teksto tikslumą. Nugalėtojai laimėjo net 2 monografijos egzempliorius!

 

 

 

Už nuoširdų kvietimą ir puikų renginio organizavimą dėkojame bibliotekos Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus specialistei p. Atėnei Kecorytei. Apie renginį interviu su p. Kristina Giedraitiene inicijavo ir Panevėžio miesto radijo stoties Pulsas rubrikai SkaiTAU laidai parengė kultūros veiklos organizatorė p. Agnė Deresevičiūtė.

 

Iki naujų susitikimų!

 

LBKS informacija

Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos (Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka)

 

Renginio organizatorių informacija sklaidai:

Video nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=tKi3pyoFJ9M

Atgarsiai bibliotekoje: https://www.facebook.com/share/p/1DyFMVRuXE/

Radijo stotyje: https://www.facebook.com/share/1C38zAh8xA/

2025 m. balandžio 5 d. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo asociacijų nariai lankėsi Pagryžuvio dvaro rūmuose (Kelmės r.), kurie tądien atvėrė duris pirmiesiems  lankytojams, tuo pradedant ekskursijų ciklą visuomenei.

Atvykusius svečius, miestelio bendruomenę pasitiko ir apie dvaro istoriją pasakojo Kristina ir Artūras Giedraičiai.

 

Dešiniajame Gryžuvos upės krante esanti Pagryžuvio dvarvietė archyviniuose dokumentuose minima nuo XVI amžiaus.

XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras tapo garsios Žemaičių bajorų Pšeciševskių (Przecziszewski, h. Grzymała) giminės valda, kurios savininkai garsėjo švietėjiška veikla, patriotinėmis nuotaikomis, geru išsilavinimu.  Jeronimo Pšeciševskio (1805-1881 m.) užsakymu 1859 m. buvo pastatyti romantinio stiliaus rūmai (turintys ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų) pagal garsaus architekto Fulgento Rimgailos projektą.

Jeronimas Pšeciševskis – Raseinių apskrities bajorų vadovas – rėmė 1863 m. sukilėlius, buvo represuotas, ištremtas. 1866 m. Jeronimo ir Celinos Burbaitės Pšeciševskių dukra Celina (1847-1916 m.) ištekėjo už Izidoriaus Romerio (1843-1910 m., h. Laski), kuris 1878 m. išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą, vėliau jame gyveno kelios Romerių kartos.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvaras stipriai nukentėjo, buvo apgriautas. Po 1922 m. įvykdytos žemės reformos Eugenijui Romeriui (Izidoriaus ir Celinos Pšeciševskytės Romerių sūnui) teko atsisakyti paveldėto Pagryžuvio dvaro, jis persikėlė gyventi į šeimai priklausiusį Tytuvėnų dvarą.

   

Naujas dvaro rūmų istorijos etapas prasidėjo nuo 1929 m., kada Pagryžuvio dvaro rūmuose veikė Jėzaus Draugijos (Jėzuitų ordino) vienuolynas ir noviciatas (naujokynas). Jėzuitai rūmus atstatė, įrengė koplyčią, kurioje lankėsi apylinkių gyventojai, pritaikė daug tuo metu svarbių techninių naujovių, puoselėjo parką. 1948 m. Jėzuitų noviciato vyresniojo –  tėvo Jono Danylos ((1905 – 2000 m).; nuo 1941 m. Pagryžuvio koplyčios rektoriaus, 1958 – 1989 m. Lietuvos jėzuitų provincijolo) rūpesčiu jėzuitų naujokyno auklėtiniai pasitraukė į Vakarus, kiti – liko Pagryžuvyje (iki šiol šiltai prisimenamas brolis Vladas Alesius, uoliai vykdęs pastoracinį darbą). Pasaulinio pripažinimo vėlesniais metais sulaukė Pagryžuvio noviciato auklėtinis, istorijos profesorius, teologijos mokslų daktaras, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje vicerektorius kun. Paulius Rabikauskas SJ (1920 – 1998 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų pastate veikė Kelmės apskrities ligoninė, sanatorija, socialinės globos namai. Iki šių dienų išliko autentiški dvaro sodybos pastatai –  dvaro tarnautojų namas, virtuvės-skalbyklos patalpos.

 

Dvaro teritoriją juosia nuostabaus grožio parkas, XIX a. viduryje įkurtas pagal rūmus sukūrusio architekto Fulgento Rimgailos projektą. Mišraus stiliaus Pagryžuvio parkas išsidėstęs išraiškingoje, gražaus reljefo teritorijoje – banguotame Gryžuvos upelio dešiniajame krante, dviejose terasose: viršutinėje – prie rūmų, ir apatinėje – prie ramaus tvenkinio, ramiai sruvenančio Bliukės upelio. Parke gausu retų medžių, krūmų rūšių, jaukios tujų alėjos, apžvalgos kalvelės.

Dėkojame svečiams, apsilankiusiems Pagryžuvio dvare, tikimės dar daug malonių susitikimų!

 

LBKS  informacija