Category: LBKS

2025 m. balandžio 29 d. įvyko knygos „Signatarų genealogijos“ pristatymas Panevėžio miesto bendruomenei.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje susirinkęs gausus būrys skaitytojų su dideliu susidomėjimu dalyvavo monografijos pristatyme.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos (LGHD), LBKS  vadovė Kristina Giedraitienė, LGHD nariai parengė popietę ir viktoriną tema „Ką žinome apie 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarus? (Ne)atrasti lobiai“.

Intriguojančiame monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“ pristatyme buvo apžvelgta LGHD veikla, skiriant esminį dėmesį monografijos sudarymo ir leidybos iniciatyvai, reikšmingam autorių kolektyvo darbui pabrėžti, Vasario 16-osios klubo narių bendradarbiavimu pasidžiaugti ir kt. Vyko gyva diskusija, skaitytojai domėjosi tiek knygos turiniu, tiek Signatarų gyvenimo, kilmės klausimais. Apie neseniai atrastus archyvinius dokumentus žinia pasidalino renginio dalyvė p. Elena Staugaitienė. Sveikinimo žodį renginio svečiams tarė LBKS Panevėžio krašto bajorų draugijos vadovas p. Egidijus Matulevičius. Renginio dalyviai aktyviai dalyvavo viktorinoje, atsakė į daugelį užduotų klausimų apie Signatarų veiklos aspektus, Vasario 16-osios Akto rankraščio teksto tikslumą. Nugalėtojai laimėjo net 2 monografijos egzempliorius!

Už nuoširdų kvietimą ir puikų renginio organizavimą dėkojame bibliotekos Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus specialistei p. Atėnei Kecorytei. Apie renginį interviu su p. Kristina Giedraitiene inicijavo ir Panevėžio miesto radijo stoties Pulsas rubrikai SkaiTAU laidai parengė kultūros veiklos organizatorė p. Agnė Deresevičiūtė.

Iki naujų susitikimų!

LBKS informacija

Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos (Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka)

Renginio organizatorių informacija sklaidai:

Video nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=tKi3pyoFJ9M

Atgarsiai bibliotekoje: https://www.facebook.com/share/p/1DyFMVRuXE/

Radijo stotyje: https://www.facebook.com/share/1C38zAh8xA/

2025 m. balandžio 5 d. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo asociacijų nariai lankėsi Pagryžuvio dvaro rūmuose (Kelmės r.), kurie tądien atvėrė duris pirmiesiems  lankytojams, tuo pradedant ekskursijų ciklą visuomenei.

Atvykusius svečius, miestelio bendruomenę pasitiko ir apie dvaro istoriją pasakojo Kristina ir Artūras Giedraičiai.

Dešiniajame Gryžuvos upės krante esanti Pagryžuvio dvarvietė archyviniuose dokumentuose minima nuo XVI amžiaus.

XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras tapo garsios Žemaičių bajorų Pšeciševskių (Przecziszewski, h. Grzymała) giminės valda, kurios savininkai garsėjo švietėjiška veikla, patriotinėmis nuotaikomis, geru išsilavinimu.  Jeronimo Pšeciševskio (1805-1881 m.) užsakymu 1859 m. buvo pastatyti romantinio stiliaus rūmai (turintys ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų) pagal garsaus architekto Fulgento Rimgailos projektą.

Jeronimas Pšeciševskis – Raseinių apskrities bajorų vadovas – rėmė 1863 m. sukilėlius, buvo represuotas, ištremtas. 1866 m. Jeronimo ir Celinos Burbaitės Pšeciševskių dukra Celina (1847-1916 m.) ištekėjo už Izidoriaus Romerio (1843-1910 m., h. Laski), kuris 1878 m. išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą, vėliau jame gyveno kelios Romerių kartos.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvaras stipriai nukentėjo, buvo apgriautas. Po 1922 m. įvykdytos žemės reformos Eugenijui Romeriui (Izidoriaus ir Celinos Pšeciševskytės Romerių sūnui) teko atsisakyti paveldėto Pagryžuvio dvaro, jis persikėlė gyventi į šeimai priklausiusį Tytuvėnų dvarą.

Naujas dvaro rūmų istorijos etapas prasidėjo nuo 1929 m., kada Pagryžuvio dvaro rūmuose veikė Jėzaus Draugijos (Jėzuitų ordino) vienuolynas ir noviciatas (naujokynas). Jėzuitai rūmus atstatė, įrengė koplyčią, kurioje lankėsi apylinkių gyventojai, pritaikė daug tuo metu svarbių techninių naujovių, puoselėjo parką. 1948 m. Jėzuitų noviciato vyresniojo –  tėvo Jono Danylos ((1905 – 2000 m).; nuo 1941 m. Pagryžuvio koplyčios rektoriaus, 1958 – 1989 m. Lietuvos jėzuitų provincijolo) rūpesčiu jėzuitų naujokyno auklėtiniai pasitraukė į Vakarus, kiti – liko Pagryžuvyje (iki šiol šiltai prisimenamas brolis Vladas Alesius, uoliai vykdęs pastoracinį darbą). Pasaulinio pripažinimo vėlesniais metais sulaukė Pagryžuvio noviciato auklėtinis, istorijos profesorius, teologijos mokslų daktaras, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje vicerektorius kun. Paulius Rabikauskas SJ (1920 – 1998 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų pastate veikė Kelmės apskrities ligoninė, sanatorija, socialinės globos namai. Iki šių dienų išliko autentiški dvaro sodybos pastatai –  dvaro tarnautojų namas, virtuvės-skalbyklos patalpos.

Dvaro teritoriją juosia nuostabaus grožio parkas, XIX a. viduryje įkurtas pagal rūmus sukūrusio architekto Fulgento Rimgailos projektą. Mišraus stiliaus Pagryžuvio parkas išsidėstęs išraiškingoje, gražaus reljefo teritorijoje – banguotame Gryžuvos upelio dešiniajame krante, dviejose terasose: viršutinėje – prie rūmų, ir apatinėje – prie ramaus tvenkinio, ramiai sruvenančio Bliukės upelio. Parke gausu retų medžių, krūmų rūšių, jaukios tujų alėjos, apžvalgos kalvelės.

Dėkojame svečiams, apsilankiusiems Pagryžuvio dvare, tikimės dar daug malonių susitikimų!

LBKS  informacija

2025 m. kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre LBKS vadovei Kristinai
Giedraitienei buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtas apdovanojimas – Gabrielės
Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Apdovanojimus teikė LR
Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, l.e.p. Panevėžio meras Petras Luomanas.
Sveikinimo žodį tarė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų
vertinimo komisijos narė Vitalija Vasiliauskaitė.

Apdovanojimas buvo įsteigtas 2011 m. LR Seimo valdybos sprendimu, sudaryta kandidatų
vertinimo komisija kasmet išrenka 16 medalio laureatų. Iškilmingas medalių įteikimo
renginys vyksta kiekvienais metais kovo 30 d., Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861-1943 m.)
gimimo dieną, Panevėžyje.
Apdovanojimas skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių
bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti
pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį
sąmoningumą.

Kaip buvo teigiama laureatų pristatymo metu, 2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės
atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių
saviraiškos skatinimą ir rėmimą apdovanota Kristina Giedraitienė – „gydytoja, savo
gyvenimą pašventusi visuomeninei filantropinei veiklai ir labdarai. Kristina Giedraitienė –
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo,
Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondo vadovė, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos
narė, parėmusi garbingą Lietuvos praeitį įamžinančius paminklus ir projektus, daugybę
iniciatyvų, skatinančių domėtis giminės genealogija bei ginti Lietuvos valstybę. Ji
organizuoja labdaros renginius, asmeninėmis lėšomis remia bažnyčių, paminklų ir atminimo
ženklų statymą, Ji naujam gyvenimui prikelia Pagryžuvio dvarą. Giminės ir valstybės istoriją
kuria realiais darbais.“

Renginio metu koncertavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Monika
Pleškytė ir Steponas Zonys, skambėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro
„Garsas“ atliekama muzika. Dirigavo Martynas Bražas.
Laureatus pristatė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informaciją.
Seimo kanceliarijos (autorė Viktorija Chorna), Gedimino Kartano ir Egidijaus Matulevičiaus nuotraukos.

2025 m. kovo 14 d. Kauno tautinės kultūros centre (KTKC) įvyko Respublikinio kūrybinio etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkurso „Jei prakalbėtų, daug pasakytų…“, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, laureatų apdovanojimo šventė.

Konkursu siekiama puoselėti gimtąją kalbą, etninę kultūrą, prisidėti prie tautine savimone pagrįstos istorinės atminties formavimo. Moksleiviai iš visų Lietuvos regionų pateikė ypač išradingai sukurtus filmuotus pasakojimus apie konkursui skirtus eksponatus – senuosius etnografinius buities ir gyvensenos daiktus bei tautodailės kūrinius.

Daugelį metų vykstančio konkurso tikslas – skatinti vaikų ir mokinių, jų šeimos narių, pedagogų iniciatyvumą, kūrybiškumą, aktyvumą, puoselėjant etninės kultūros vertybes. Asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Kauno apskrities bajorų draugija, kaip ir kasmet, yra tarp konkurso rėmėjų, tad ir šiemet KABD Tarybos narės Gėlė Minkuvienė, Kristina Giedraitienė laureatams įteikė Diplomus, atminimo dovanas.

Pagal konkurso nuostatus, LBKS sudarytos komisijos sprendimu, 5 laureatų aprašomieji darbai bus publikuoti LBKS žurnale „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr.5., 2025 m.“.

Šventinėje popietėje buvo nuostabu pamatyti ir išgirsti jaunimo pasakojimus apie šeimų relikvijas; branginamus buities daiktus, tapusius nuostabiomis vertybėmis – tautinį kostiumą, audimo stakles, verpimo ratelį, seną radijo imtuvą, lyginimo laidynę, kavos malūnėlį, senovinį laikrodį ir daugelį kitų!

Plačiau susipažinti galima pagal nuorodą į KTKC puslapį https://ktkc.lt/cat-konkursai/jei-prakalbetu-daug-pasakytu-2025/ , kuriame sukelti dalyvių kūrybiniai darbai.

KTKC, KABD informacija

Vilniuje, Litexpo parodų ir kongresų rūmuose 2025 m. vasario 27 – kovo 2 d. jau 25-ąjį kartą buvo parengta didžiausia Baltijos šalyse knygų mugė. Jos metu vyko naujausių leidinių pristatymai, kultūriniai renginiai, edukacinės programos, susitikimai su autoriais.

Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, bendradarbiaujant su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija,  šiemet skaitytojus supažindino su tęstinio žurnalo „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“ leidyba, nuolat gausėjančiu autorių kolektyvu, kasmet su pasirodančiu nauju numeriu skaitytojus sudominančiomis naujomis rubrikomis, straipsnių temomis. Ypač atkreiptas dėmesys apie jaunųjų autorių darbus – daugiau nei dvidešimtmetį Kauno tautinės kultūros centro inicijuojamų konkursų „Giminės medis“, „Jei prakalbėtų – daug pasakytų…“ žurnale publikuojamais laureatų darbais. Parodos stendą aplankę svečiai gyvai domėjosi žurnalo leidyba, temomis, žurnalai papildė asmenines skaitytojų bibliotekas. Sulaukta daug puikių, nuoširdžių įvertinimų, o taip pat ir susidomėjimo asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas veikla, genealoginio pobūdžio kilmingųjų protėvių dokumentų tyrimais ir t.t.

Knygų mugės stende skaitytojai turėjo galimybę susipažinti ir su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistu antruoju, papildytu monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai“ leidimu.

Asociacijų LGHD, LBKS leidiniais domisi: Iš kairės – XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai Alvydas Surblys, Valdas Kubilius, pirmininkė Dalia Poškienė, Draugijos Garbės narys J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Monografiją pristato LGHD, LBKS vadovė Kristina Giedraitienė

Vilniaus knygų mugės lankytojai turėjo puikią galimybę įsigyti riboto tiražo, jau retu leidiniu tampančią knygą. Parodos stendą aplankę skaitytojai domėjosi Draugijos leidiniu, vyko įdomūs pokalbiai monografijos temomis, domėtasi Signatarų likimais, knygos sudarymo ypatumais, sklaidyti knygos puslapiai ir t.t. Sulaukta ir Signatarų giminių atstovų –  nors nutolusių „giminės medžio“ šakomis, tačiau nuoširdžiai branginančių ir puoselėjančių Valstybės kūrėjų atminimą.

Iki naujų susitikimų!

LBKS informacija

Vilniaus knygų mugės -2025 m. fotoreportažas:

Nuotraukų autoriai – Robertas Dačkus (Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarija); Raimundas Kaminskas (LGGRTC); Valdas Kubilius (Pasaulio lietuvių centras).

2025 02 16 d., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento
rūmų Baltojoje salėje įteikti Valstybės apdovanojimai. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo
Vadei, Kauno apskrities bajorų draugijos vadovei gydytojai odontologei Kristinai
Giedraitienei už uolų ir sąžiningą darbą, aktyvią visuomeninę veiklą bei reikšmingus
neatlygintinus darbus, puoselėjant istorinį ir kultūrinį Lietuvos paveldą, LR Prezidentas
Gitanas Nausėda įteikė Valstybės apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos. Fotografas Robertas Dačkus.

2025 m. vasario 8 d. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir kitų istorinę atmintį puoselėjančių asociacijų įvykusioje labdaros šventėje buvo gauta reikšmingų aukų, kurios paskirtos labdarai. Su dideliu džiaugsmu, kad gautos lėšos leis įgyvendinti svarbius darbus vaikų gerovei, padėką LBKS nariams perdavė VšĮ „Senamiesčio vaikų dienos centras“ vadovė p. Vaida Sabaliauskienė:

„VšĮ „Senamiesčio vaikų dienos centro“ bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Jums už gerumą, paramą ir rūpestį. Esame be galo dėkingi už Jūsų pagalbą ir dosnumą, parodytą šventinio labdaros renginio metu. Jūsų geranoriškumas leidžia mūsų vaikams džiaugtis saugia, šilta ir laiminga vaikyste, kurioje skleidžiasi jų talentai ir svajonės. Džiaugiamės mūsų draugyste ir vertiname Jūsų buvimą šalia bei dalijimąsi gerumu. Tesaugo Jus Dievas. Linkime Jums stiprios sveikatos bei visokeriopos sėkmės Jūsų kilniuose darbuose!“

Centro socialinio tinklo paskyroje pateikiamos kelios akimirkos iš LBKS Vadės Kristinos Giedraitienės apsilankymo centre, susitikimo su jaunaisiais auklėtiniais:  https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=1091599666343052&id=100064790856085&mibextid=wwXIfr&rdid=gBUtLxSvgOythety#

Dėkojame šventinio labdaros vakaro dalyviams už Jūsų gerumą, dosnią auką labiausiai stokojantiems.

Parengė Kristina Giedraitienė

LBKS Vadė

Skaitytojai sutinka naują žurnalo „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 4. 2024 m.“
numerį
Kiekvienas Metraščio numeris – tai lyg durys į praeitį, už kurių slypi nesuskaičiuojama gausa
paslapčių, išminties ir patirčių. Šįkart kviečiame Jus kartu įžengti į pasaulį, kur laiko tėkmė lyg gija
jungia istoriją nuo pat viduramžių iki mūsų naujausiųjų laikų, modernybės atspindžių.
Dėkojame autorių kolektyvui – nuolatiniams ir naujai prisijungusiems tekstų kūrėjams,
pasidalinusiems istorinių įvykių, svarbių atradimų, istorinės atminties įamžinimų akimirkomis.
Žurnalo puslapiuose ne tik „keliausime“ lydimi nuostabių fotografijų, bet ir susipažinsime su
fotografijos meno Lietuvoje istorine pradžia.
Šį žurnalo numerį papildo naujoji rubrika – „Vienos nuotraukos istorija“, kurioje trumpa akimirka
prabyla daugiau nei tūkstantis žodžių.
Jūsų malonaus dėmesio vėl tikisi ir rubrikos „Jaunųjų raštai“ autoriai. Tradiciškai pateikiame
Lietuvos moksleivių konkurso „Giminės Medis“ laureatų darbus. Dalinamės jaunųjų autorių
perteiktomis unikaliomis istorijomis – tai ne tik jaunosios kartos balsas, bet ir tiltas tarp mūsų ir tų,
kurie gyveno šimtmečius prieš mus.
Nuoširdžiai dėkojame mūsų žurnalo rėmėjams, kurių palaikymo dėka šis leidinys tampa tikrove.
Jūsų dosnumas – tai dovana kiekvienam skaitytojui, kuris leidinio puslapiuose randa įkvėpimą.
Dėkojame ir autorių kolektyvui, kruopščiai puoselėjančiam kiekvieną tekstą, bei Jums, mielieji
skaitytojai – Jūsų dėmesys ir meilė istorijai suteikia šiam darbui prasmę.
Malonaus skaitymo!

Kristina Giedraitienė
Žurnalo sudarytoja
Dėl žurnalo įsigijimo teirautis el. p. krgiedraitiene@gmail.com

2024 m. spalio 26 d. minėtos pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinės.

Į literatūrinę – muzikinę popietę Pernaravoje (Kėdainių raj.) skirtą  pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinėms paminėti, atvyko gausus būrys kraštiečių, akademinės bendruomenės narių, muziejininkų, istorikų, visuomenės veikėjų.

Pernaravos seniūnijos salėje išsamiai apžvelgta žymiosios kraštietės veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, visuomeninės iniciatyvos, ypatinga reikšmė kuriant ir išleidžiant pedagoginę medžiagą moksleiviams, bendradarbiavimą spaudoje. Klausytojai džiugiai sutiko žinią apie šiuo metu rašomą monografiją, skirtą Jadvygos Juškytės-Širšės gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Monografijos autorė – Loreta Andrulienė.

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo  vadovė Kristina Giedraitienė renginio metu apžvelgė asociacijos veiklą, išsaugant istorinę atmintį, Pernaravos bibliotekai perdavė kasmetinio leidinio – LBKS leidžiamo žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai“ egzempliorius.

Renginio dalyviai turėjo galimybę apžvelgti eksponuojamą parodą „Pernaravos krašto albumai“, sudarytą iš privačių asmenų, muziejų rinkinių.

Jadvyga Teofilė Juškytė (Juškevičiūtė) – lietuvių pedagogė, tautosakininkė, lietuvių tautinio atgimimo veikėja (gimė bajorų Juškevičių šeimoje Pernaravos dvare 1869 m. sausio 1 d. (pagal senąjį kalendorių – 1868 m. gruodžio 20), mirė  1948 m. kovo 16 d. Milvyduose (Kėdainių r.), palaidota Pernaravos kapinėse).

Pradžios mokslus baigė namuose, ją mokė tėvai ir privatūs mokytojai. Vos sulaukusi dvylikos, jau organizavo slaptą mokyklėlę ir joje net 15 metų mokė dažniausiai po dešimt vaikų.

Pirmuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus Jadvyga Juškytė  gavo iš dr. Jono Šliūpo (1861–1944), kuris bendravo su jos tėvais. Šiuos leidinius ji ne tik pati skaitydavo, bet ir platindavo patikimiems žmonėms. Nuo 1895 m. Širšės slapyvardžiu pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. XIX a. pab. tarp artimiausių Povilo Višinskio (1875–1906), Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) bičiulių buvo ir knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė Jadvyga Teofilė Juškytė. Jos tekstų buvo išspausdinta leidiniuose „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „ Varpas“. Spaudoje ji yra paskelbusi grožinės literatūros kūrinėlių, rengdavo spaudai ir mokyklinius vadovėlius. Kartu su P. Višinskiu 1898 m. aplankė sergantį Lietuvos Tautinės giesmės autorių Vincą Kudirką (1858–1899). Yra mokiusi Vlado Pūtvio-Putvinskio (1873–1929) žmoną Emiliją bei jos seseris Gruzdytes. Gyvendama Putvinskių šeimoje, rengdavo publikacijas „Varpui“, platindavo lietuvišką spaudą. 1905 m. J. T. Juškytę grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) pakvietė dirbti mokytoja jo įsteigtose ir išlaikomose mokyklose. Prisidėjo steigiant Žiburėlio draugiją.

Nepriklausomos Lietuvos metais organizavo valsčiaus savivaldybę, įsteigė kooperatyvą, buvo jo vedėja, organizavo šaulių būrį, ilgą laiką buvo jo pirmininkė. 1920–1930 m. dirbo pradžios mokyklos vedėja.

Apdovanota LDK Gedimino III laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

LBKS informacija

Šaltiniai:

Žurnalas „Žemaičių žemė“, prieiga internetu: https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/juskyte-jadvyga-teofile/

Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/jadvyga-teofile-juskyte/

Renginio organizatorių, Lietuvos nacionalinio muziejaus, KTU bibliotekos nuotraukos

2024 10 04 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose, LDK istorinės
atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos gimtinėje, Širvintų rajone, įvyko
iškilmingas jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas. 2023 m. visuomenei
buvo pristatytas kolekcijos pirmasis albumas, tačiau kolekcijai pasipildžius ypač vertingais
dailininko Broniaus Leonavičiaus ciklo „Vilniaus legendos“ grafikos darbais, nuspręsta
išleisti naują, papildytą kolekcijos albumą. Pristatymo metu kalbėjęs akademikas Antanas
Andrijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių V. Norvaišos
rinkinyje užima dailininko, grafiko LGHD nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno
premijos laureato Arvydo Každailio darbai, o 2023 Lietuvos kultūros instituto serijoje „Unio
pictorum“ pasirodė knyga skirta būtent Arvydui Každailiui – grafikui, knygų iliustratoriui,
heraldikos kūrėjui, vienam iš XX–XXI a. Lietuvos dailės klasikų – „Arvydas Každailis:
autentiškų ištakų ieškojimas“ (sudarytojas akad. A. Andrijauskas).
Virgilijaus Norvaišos kolekcijos albume pristatomi Prano Gailiaus (1928-2015), Lino Katino
(1941-2020), Heinz-Hermann Jurczek (g. 1954), Romualdo Petrausko (1958-2021), Arvydo
Stanislavo Každailio (g. 1939) darbai. Albumo sudarytoja Jolanta Lebednykienė,
publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof.
dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai
apie kolekciją ir dailininkus. Didelę kolekcijos paveikslų dalį galima pamatyti Panevėžyje,
„Vivus sanus“ klinikos patalpose.

Gausus meno žinovų ir mylėtojų būrys, Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Lietuvos
genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai
sveikino Virgilijų Norvaišą ir šeimos narius, surinkus gausią ir vertingą kolekciją.
Renginio metu koncertinę programą atliko Širvintų kultūros centro mišrus choras „Primo
Vere“ (meno vadovė ir dirigentė Sandra Bareikaitė).

LBKS informacija