Renginiai

Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms (1422-2022) – skulptūrinė kompozicija

Gerbiamieji Bajorai,

2022 m. rugsėjo 30 dieną, penktadienį, Sudargo mieste bus iškilmingai

atidengiamas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti!

Šventinė programa: 

13 val. Šv. Mišios Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje;

14 val. Paminklo pašventinimas, iškilmingas atidengimas, šaulių salvės, organizatorių, kviestinių svečių pasisakymai, padėkų įteikimas rėmėjams.

15 – 16 val. Kultūrinė programa, koncertas, vaišės.

 

Maloniai kviečiame atvykti į prasmingą renginį, skirtą istorinei atminčiai įamžinti – paminklas sukurtas ir pastatytas visų jūsų gera valia ir finansine parama.

 

Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m. rugsėjo 27 d.  prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu –  iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.

Šia sutartimi Lietuvai buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija, pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.

1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės (Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:

„… Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti … Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:

… reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės…“.

„…et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum…“

 

(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė  Artūras Dubonis. 2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch (LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422 roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad, pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) minėjimą, istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo mieste. Projekto idėją pasiūlė asociacijos – Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas (vadovas Artūras Giedraitis),  Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (vadovas Egidijus Matulevičius),  Kauno apskrities bajorų draugija (vadovė Kristina Giedraitienė), VšĮ LDK Atminties rūmai (vadovas Danielius Vervečka).

Paminklas pastatytas Sudargo mieste, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).

Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.

Pagal Melno taikos sutartį Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją, Lietuva teisiškai įtvirtino priėjimą prie Baltijos jūros, ruože nuo Palangos iki Šventosios, o po šios sutarties pasirašymo buvo  baigti 200 metų trukę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Kryžiuočių ordinu.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!

 

The monument to commemorate the 600th anniversary of the Melno Peace Treaty – as a result of the social initiative (1422-2022)

 

A significant political achievement of the Lithuanian ruler Vytautas the Great in interstate relations – the Peace Treaty of Melno, known by contemporaries as the Eternal Peace, has been concluded on 27th of September, 1422 near the Lake of Melno (now the Republic of Poland) between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland with the Order of the Teutonic Knights. Basically, it was the consolidation of the results of the victory over the Order of the Teutonic Knights in the Battle of Tannenberg (Žalgiris in Lithuanian, July 15-17th, 1410) and ended the wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order.

Užnemunė (Sūduva, Sudovia region) and Žemaitija (Samogitia), the coastal stretch from Palanga to Šventoji, were finally recognized by the treaty for Lithuania, thus redistributing the territories controlled by the Teutonic and Livonian Orders. The date of the treaty is also a historical point of legal and political independence of Žemaitija (Samogitia) from the Teutonic Order.

The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 as the year of Sūduva (Sudovia) emphasizing that after the signing of the Melno Peace Treaty, Sūduva region was permanently annexed to the Grand Duchy of Lithuania.

In anticipation of the commemoration of the 600th anniversary (1422-2022) of a significant historical event for Lithuania – the Peace Treaty of Melno, organizations that nurture historical memory initiated the creation and installation of a sculptural composition in Sudargo town, in Sūduv (Sudovia) region. The idea of the project was proposed by members of associations – Order of Knights of St. Adalbert-Grand Duchy of Lithuania (head Artūras Giedraitis), Association of Lithuanian Noble Lands (head Egidijus Matulevičius), Kaunas County Nobles’ Society (head Kristina Giedraitienė), Community of the Nobles Descendants (head Danielius Vervečka).

The monument was built in the town of Sudargas, thereby noting that the part of the border established by the Melno Peace Treaty from Lake Vištytis to the Nemunas river at the mounds of Sudargas has remained unchanged to this day (a border that has not changed for so long is a unique case in the history of all of Europe).

The composition of the monument (sculptor Saulius Kriščiukaitis) consists of three symbolic elements. The stairs symbolize seeking a political solution. The Gothic arch with the split at the top symbolizes the peace agreement between the hostile countries that still remain unfriendly (an artistic solution with the aim of adding dynamism to the Gothic architectural detail). And the sword that is propped up in a non-combat position symbolizes the end of fights and disagreements, but as a weapon it remains a symbol of vigilance.

According to the Melno Peace Treaty, the Teutonic Order finally renounced any rights not only to Užnemunė (Sūduva, Sudovia region), but also to Žemaitija (Samogitia); Lithuania legally established access to the Baltic Sea, in the stretch from Palanga to Šventoji, and after the signing of this treaty, the 200-year-long Wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order ended.

We sincerely thank all well-wishers, supporters, executors of the project – only thanks to you, this important date for the history of Lithuania will be passed on to future generations!

 

 

FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ (FINANCIAL SUPPORT FOR THE CONSTRUCTION OF THE MONUMENT WAS PROVIDED BY):

 

  • Aleksandras Selezniovas
  • Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordinas, vadovas Artūras Giedraitis 
  • Algimantas Kačiuška
  • Vladislavas Goštautas
  • Zofija Greathouse
  • Stefanija Borzenkienė
  • Janina Pesliakienė
  • Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
  • Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
  • LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
  • Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
  • UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
  • Albinas Dementiška
  • Vitalija Kalvelienė
  • Modestas Vaitiekūnas
  • LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
  • LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
  • Kornelija Vytautė Giedraitytė
  • Emilija Giedraitytė
  • Vilma ir Kazys Daugėlos
  • Rūta Pilypienė
  •  Irena Daugėlienė
  • Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
  •  Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
  • Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
  • Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, vadovas Motiejus Jakubauskas

 

PROJEKTO PARTNERIAI (PARTNERS OF THE PROJECT):

 

  • Vilkaviškio vyskupija, J. E. vyskupas Rimantas Norvila
  • Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
  • Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
  • Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sudargo parapija, kunigas Virginijus Kelertas
  • Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
  • Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
  • UAB „Bakūžė LT“, direktorius Vaidas Morkevičius
  • VšĮ Pasaulio lietuvių centras, direktorius Valdas Kubilius
  • Simona Grušaitė-Šukienė
  • Neringa Marcinkevičienė
  • Žemutinės Palėvenės dvaras, valdytoja Nijolė Marija Milaknienė
  • Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys
  • UAB „Blyksnis“ , direktorius Aleksandr Markin 
  • Ūkininkas Jurgis Miliūnas
  • Majoras Donatas Mazurkevičius
  • Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
  • Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovas kapelmeisteris mjr. Egidijus Ališauskas
  • VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas Timinskas
  • VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda, vadas Dainius Stepšys
  • Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
  • KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius

 

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Renginiai

Bajoriška Palėvenės dvaro vasaronė

Gražia tradicija tapusi kasmetinė Palėvenės dvaro vidurvasario šventė 2022 m. liepos 30 d. vėl subūrė svečius.

 

Turininga ir prasminga renginio programa – pasakojimai apie dvaro istoriją, dvaro šeimininkų prisiminimai ir laiškų skaitymai, kviestinių svečių teatralizuota programa ir istoriniai šokiai bei jų pamokos, dvaro loterija, jaunimo pramogos, parko lankymas – nepaliko abejingų, gi svečiai galėjo čia pat užrašyti linkėjimus ir įspūdžius svetingiems šventės šeimininkams, kaip ir dera, plunksna, tušu…

 

Iki susitikimo Palėvenės dvare!

 

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

LBKS

Skaitytojus pasiekė doc. dr. Jūratės Čirūnaitės (h. Rudnica) monografija

 2021 m. pabaigoje išleistas Kauno apskrities bajorų draugijos narės doc. dr. Jūratės Čirūnaitės mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos totorių vardynas iki pavardžių susidarymo. XVI-XVII amžius“.

Knygą sudaro viena mokslinė studija ir trys moksliniai straipsniai, parašyti 1999-2021 metais. Pirminiai jų variantai jau buvo spausdinti mokslinėje spaudoje. Čia pateikiami patobulinti ir papildyti tekstai.

Studija skirta XVI-XVII a. Lietuvos totorių moterų vardynui. Joje aptariami moterų užrašymo istoriniuose dokumentuose standartai, tiriama moterų įvardijimo struktūra, nurodomi moterų įvardijimo būdai.

Straipsniuose aptariama asmenvardžių, iš kurių XVII a. formavosi Lietuvos totorių pavardės, raida XV-XVII a., nurodomos pirmosios pavardės, išvardijami XVI a. užfiksuoti Lietuvos totorių lietuviški antroponimai, taip pat tiriami 1565 m. LDK kariuomenės surašyme užrašytų totorių nelingvistiniai įvardijimo elementai (registro struktūra, išruošiamų žirgų užrašymo būdai, karių – raitelių ir pėstininkų – ekipuotės dalys ir ekipuotės komplektai).

Tikimės, šis leidinys sulauks didelio visuomenės susidomėjimo.

LBKS informacija

Renginiai

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Naujųjų Metų šventė Lietuvos karininkų ramovėje

Tęsiant daugiametę tradiciją, Lietuvos bajorai pirmomis 2022 Naujųjų metų dienomis susibūrė prasmingam sambūriui Kaune – prisiminti įspūdžius, prasmingus darbus, visuomeninę veiklą, pasidalinti įžvalgomis, numatyti naujas veiklos sritis.

Nuoširdūs plojimai lydėjo  Kauno muzikinio teatro solistų koncertą, klausėmės Kauno apskrities bajorų draugijos nario Kęstučio Paulaičio instrumentinių aranžuočių.

 

Šventinio renginio metu vyko puikių atsiliepimų sulaukusi, prasminga tradicija tapusi labdaros-paramos loterija – nauja, tačiau gilias mecenatystės tradicijas turinti dosnumo erdvė.

 

Dovanas loterijai ir  įspūdingus prizus labdaros aukcionui įsteigė bajorai, rėmėjai. Knygos, paveikslai, meno, juvelyrikos dirbiniai, saldžios dovanos suteikė džiaugsmo jas laimėjusiems bajorams, o labdaros aukciono ir loterijos metu surinktos lėšos šiemet skiriamos  Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto (seserų saleziečių) Palemono vaikų dienos centro išlaikymui. Šios organizacijos pagrindinis tikslas –  integralus vaikų ir jaunimo auklėjimas pagal prevencinę Šv. kunigo Jono Bosko auklėjimo sistemą.

 

Nuoširdžiai dėkojame atvykusiems bajorams, Jūsų gera valia ir dosnumu bus suteikta reikšminga parama.

Prasmingos tradicijos tebus kuriamos ir išsaugojamos  – prasmingam tikslui, nuoširdžiai bendrystei. Iki naujų susitikimų!

 

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Sveikinimai

Sveikinimas

Mieli Bičiuliai!

Tegul šventinė nuotaika, pripildžiusi širdis šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų ištisus metus.

Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė.

Tebus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai.

Džiaugsmingų šv.Kalėdų ir džiugių akimirkų ateinančiais 2022 metais!

 

LBKS Vadas Egidijus Matulevičius (h.Komar)

Renginiai

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas – Moksleivių darbų konkurso „Giminės Medis 2021 m.“ rėmėjas.

Sutemoms gaubiant dienas, žvilgsnius kreipkime į reiškinius, savo esme ir prasme skaidrinančius ne tik šiandieną, bet ir jungiančius praeitį.

Jau daugiau kaip 20 metų vyksta Kauno tautinės kultūros centro organizuojamas nuostabus moksleivių darbų konkursas „Giminės Medis“Kauno apskrities bajorų draugija, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas yra šio konkurso rėmėjai.

Kelerius metus konkursas organizuojamas internetinėje erdvėje, taip pat nuotoliniu būdu 2021 m. lapkričio 30 d. vyko konkurso apibendrinimas,  laureatų paskelbimas. Šiemet konkursui, skirtame Archyvų metams paminėti, gauta daugiausia moksleivių darbų – virš 170. Konkurso kategorijose – Giminės medisRelikvija ir fotografijaGiminės herbasŠeimos istorija paskelbti laureatų darbai, jiems išsiųstos padėkos, atminimo dovanos.

Pagal patvirtintą Lietuvos bajorų kraštų Susivienijimo susitarimą ir bendradarbiavimo sutartį su Kauno tautinės kultūros centru, išsamiausi, geriausiai atskleidę konkurso nuostatus jaunųjų dalyvių rašiniai, šiemet pirmą kartą bus publikuojami tęstiniame leidinyje „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 2, 2022 m.“

Konkurso kūrybiniai darbai eksponuojami pagal nuorodą:

Kategorijos (Konkursų) Dalyvauk projekte „Giminės medis-2021“ Archyvas – Kauno tautinės kultūros centras (ktkc.lt)

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

LBKS

Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai.

Nors dėl situacijos, susijusios su pandemija, patiriame įvairių apribojimų, saugodami save ir aplinkinius, išgyvenkime sunkų laikotarpį, tuo pačiu, pagal galimybes, neatsisakydami mėgstamų užsiėmimų, prasmingos veiklos, bendravimo.

2021 m. bajorų organizacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas  – Jūsų, mieli bajorai – dėka išleido puikų leidinį, nuolat sulaukiantį visuomenės susidomėjimo, pageidavimų įsigyti. Tad tęskime prasmingą veiklą!

Kviečiame dalyvauti parengiamajame tęstinio leidinio Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai.  Nr. 2 darbe – rašyti tekstus, prisiminimus, pateikti giminės ar herbų aprašymus, pasidalinti nuotraukomis, moksliniais tekstais ir t.t.  – visi Jūsų darbai laukiami!

Medžiagą prašome siųsti iki 2022 m. balandžio-gegužės mėn. el. paštu: platanas@tremex.lt

Tikėtina žurnalo leidybos data – 2022 m. antroje pusėje.

Rėmėjus ir aukotojus kviečiame pervesti aukas pagal šiuos rekvizitus:

Asociacija „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“

Sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0829 6392

Rėmėjų, aukotojų vardai bus įrašomi leidinio pradžioje.

Laukiame Jūsų patarimų, pasiūlymų, idėjų leidybos klausimais. Kurkime Metraštį visi kartu!

Likime sveiki ir saugūs!

 

Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė

Renginiai

Knygos „Ilgesiu rašyti“ „Tęsknotą pisane“, „Prie Nevėžio“ „Nad Niewiażą“ lietuvių-lenkų kalbomis sutiktuvės Kaune

Istorinės atminties saugojimo, puoselėjimo keliai sujungė Lietuvos ir Lenkijos bajorų veiklą prasmingam tarptautiniam leidybiniam projektui.
Iniciatyvos pradžia – pažintis Lietuvoje su p. Iwona Małgorzata Dobrogniewa Dowgiałło Zawisza, Zadora herbo paveldėtoja, teologe, tikybos mokytoja, kuri daugelį metų dirbo misijos leidinių redaktore, yra savo giminės genealogijos ir bajorų bei dvarininkijos religingumo tyrinėtoja, straipsnių šiomis temomis autorė. Lenkijos dvarininkų draugijos (Polskie Towarzystwo Ziemiańskie), Didžiojo Seimo palikuonių asociacijos (Stowarzyszenie Potomków Sejmu Wielkiego) narė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių asociacijos (Stowarzyszenie rodow Wielkiego Księstwa Litewskiego) prezidentė ir Lenkijos bajorų sąjungos (Związek Szlachty Polskiej) narė, novelių, poezijos rinkinio autorė.

      
2020 m. viešėdama Kaune, p. Iwona pasidalino viltimi ir svarbia gyvenimo svajone – išleisti protėvių atminimui skirtų eilėraščių rinkinį ir romaną lietuvių ir lenkų kalbomis. Džiugu ir prasminga, kad, susidomėjus šia iniciatyva, pavyko sutelkti pastangas, rasti finansinių rėmėjų (knygos leidybą rėmė ir asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas) ir dviem kalbomis išleista knyga jau pasiekė skaitytojus.
2021 m. rugpjūčio 27 dieną Kaune vyko šios lauktos knygos – „Ilgesiu rašyti“ „Tęsknotą pisane“, „Prie Nevėžio“ „Nad Niewiażą“ – pristatymas visuomenei. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, vėliau vienuolyno konferencijų salėje vyko knygos sutiktuvės.

 

Dalyvavusieji svečiai iš Lietuvos ir Lenkijos, leidyklos atstovai, autorės bičiuliai, mecenatai pasidalino mintimis apie šį svarbų leidybinį projektą, kaip praeities įvykių, dvarų kultūros paveldo rašytinį išsaugojimą. Autorė kasmet atvyksta iš Lenkijos, aplanko protėvių gyventas vietas – Liaudos kraštą, Krekenavos apylinkes, Slabadų, Linkuvos dvarus. Kaip knygos pratarmėje rašo pati autorė, „poezijos tomelis „Ilgesiu rašyti“ („Tęsknoto pisane“) kilo iš širdies ilgesio tam, kas liko praeityje – šeimos namams, vaikystei ir ypač artimiesiems, išėjusiems į amžinybę. Tai duoklė ne tik jiems, bet ir gimtinei, tai, kuri Mazovijoje, ir tai, kuri Liaudos krašte (…) Kai kurių eilėraščių ar romano „Prie Nevėžio“ („Nad Niewiażą“) nebūtų, jei ne mano mylimas tėvas Zygmunt Jacek Dowgiałło Zawisza (…), kadaise galingos lietuvių giminės palikuonis. Jis mane išmokė meilės poezijai ir literatūrai, o labiausiai – savo gimtajam kraštui. Pasakodavo apie dvarus Slabadoje, Zavišine, rūmus Linkuvoje. Klausiausi šeimos istorijų ir išsaugojau jas savo širdyje, kad vėliau perkelčiau ant popieriaus“.

 

Nors laikas daug ką dengia užmarštimi, ardo materialųjį būvį, tačiau užrašytas žodis išlieka – kaip dovana, prisiminimas, bendrystės tiltas su išėjusiais…

Parengė leidybinio projekto sumanytoja
KABD vadė Kristina Giedraitienė

Renginiai

Visuomeninis renginys, skirtas tremties aukų atminimui

2021 m. rugpjūčio 14 d. Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime vyko visuomeninis  renginys „Ant Merkio kranto. 1941 m. tremčių 80 metų jubiliejaus aidai“, kurį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos nariai, visuomeninių organizacijų atstovai. Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje, kurioje buvo A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės, vyko meninė renginio programa, pasisakymai ir diskusijos aktualiais klausimais.

          

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vardu partizanui Juozui Jakavoniui -Tigrui KABD vadovė Kristina Giedraitienė įteikė naują leidinį – Lietuvos bajorų metraštį, kuriame įamžintos ir kelios akimirkos iš praėjusių susitikimų šioje istorinę atmintį saugančioje sodyboje.

       

Nuotraukų autoriai: Raimundas Kaminskas, Artūras Giedraitis

KABD informacija

Renginiai

Iškilmingas Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Bajorystės pripažinimo aktų įteikimas Kaune

2021 m. liepos 6-ąją, minint Lietuvos Valstybės dieną, Kaune įvyko Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo iškilmės. Iš visos Lietuvos atvyko daugiau nei 100 bajorų palikuonių, nominantų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų atstovai, svečiai iš Lenkijos, Vokietijos.

    

Šv. Mišias Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje aukojo Šv. Jurgio konvento gvardijonas kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas.

Iškilmingame renginyje dalyvavo Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubas „Tauro ragai“ (vadovas Vidmantas Lunius), Anykščių kultūros centro istorinio šokio studijos „Baltoji pavana“ nariai (vadovė Jūratė Ūselienė), vyko renesanso epochos šokių koncertas.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, Kauno apskrities bajorų draugijos vadė Kristina Giedraitienė.

Iškilmingoje bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijoje dalyvavo LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas Antanas Sirtautas, Klaipėdos krašto legitimacijų komisijos pirmininkas Vilius Pranciškus Bučys, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo kanclerė Jovita Antanaitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo bajorų legitimacijų komisijos pirmininkas Artūras Rukas Daujotis.

Bajorystės pripažinimo aktai įteikti 28 bajorų giminių palikuonims, gražia tradicija taps ir jaunojo bajoraičio/jaunosios bajoraitės liudijimai, kuriais smalsiai domėjosi patys jauniausieji – būsimieji asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas organizacijų nariai.

   

Skambiai aidėjo bajorų priesaikos žodžiai – gerbti tėvų ir protėvių šventą atminimą, bajorijos istoriją, kultūrą, tradicijas.

Puikia šių priesakų iliustracija tapo naujo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidinio – žurnalo Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai pristatymas. Šio leidinio puslapiuose – senieji raštai, dienoraščių fragmentai, dokumentai, eilėraščiai, fotografijos, prisiminimai, kuriuos pateikė asociacijos nariai, kviestiniai autoriai. Istorinių paveldo objektų išsaugojimo, restauravimo darbų aprašymai, archyvinių įrašų tyrimai ir studijos – svarbi žurnalo publikacijų dalis. Tęstinis šio prasmingo projekto tikslas – plačiajai visuomenei pateikti autentiškus prisiminimus, praeities dienų bajorų kultūros atspindžius, juk kiekvieną dieną rašome ir savąjį liudijimą – asmens-šeimos-giminės-Valstybės metraštį.

      

(Dėl galimybės įsigyti leidinį maloniai prašome teirautis el. paštu info@lbkslietuva.eu arba į skyriaus vadovybę).

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos vadė