2024 10 04 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose, LDK istorinės
atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos gimtinėje, Širvintų rajone, įvyko
iškilmingas jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas. 2023 m. visuomenei
buvo pristatytas kolekcijos pirmasis albumas, tačiau kolekcijai pasipildžius ypač vertingais
dailininko Broniaus Leonavičiaus ciklo „Vilniaus legendos“ grafikos darbais, nuspręsta
išleisti naują, papildytą kolekcijos albumą. Pristatymo metu kalbėjęs akademikas Antanas
Andrijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių V. Norvaišos
rinkinyje užima dailininko, grafiko LGHD nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno
premijos laureato Arvydo Každailio darbai, o 2023 Lietuvos kultūros instituto serijoje „Unio
pictorum“ pasirodė knyga skirta būtent Arvydui Každailiui – grafikui, knygų iliustratoriui,
heraldikos kūrėjui, vienam iš XX–XXI a. Lietuvos dailės klasikų – „Arvydas Každailis:
autentiškų ištakų ieškojimas“ (sudarytojas akad. A. Andrijauskas).
Virgilijaus Norvaišos kolekcijos albume pristatomi Prano Gailiaus (1928-2015), Lino Katino
(1941-2020), Heinz-Hermann Jurczek (g. 1954), Romualdo Petrausko (1958-2021), Arvydo
Stanislavo Každailio (g. 1939) darbai. Albumo sudarytoja Jolanta Lebednykienė,
publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof.
dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai
apie kolekciją ir dailininkus. Didelę kolekcijos paveikslų dalį galima pamatyti Panevėžyje,
„Vivus sanus“ klinikos patalpose.

Gausus meno žinovų ir mylėtojų būrys, Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Lietuvos
genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai
sveikino Virgilijų Norvaišą ir šeimos narius, surinkus gausią ir vertingą kolekciją.
Renginio metu koncertinę programą atliko Širvintų kultūros centro mišrus choras „Primo
Vere“ (meno vadovė ir dirigentė Sandra Bareikaitė).

LBKS informacija

2024 m. rugsėjo 28 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai
bažnyčioje jos klebonas, kunigas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Anykščių
rajono ir Dusetų bei Zarasų krašto Garbės pilietis, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas,
kunigas J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo
parapijos klebonas, kunigas Gintas Rumševičius, kartu su gausiai iš įvairių Lietuvos vietų
susirinkusiais istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariais, Lietuvos bajorų kraštų
susivienijimo atstovais, aukojo Šv. Mišias už protėvius.
Prisimenant istoriją, bajorus vienijanti draugija veikė jau tarpukariu. Prieš 30 metų bajorų
palikuonys nutarė atgaivinti veiklą, burtis į organizacijas. Pirmoji bajorų palikuonis vienijanti
draugija 1994 metais buvo įkurta Kaune, palaipsniui steigėsi organizacijos kituose Lietuvos
miestuose.
Kartu su kitomis draugijomis, puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį, padaryta nemažai
reikšmingų darbų, tarpe kurių:
– 2010 m. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone,
buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms
Žalgirio mūšio metinėms atminti;
– 2015 m. Latvijoje, Agluonoje, pastatytas paminklas karaliui Mindaugui ir
karalienei Mortai;
– 2019 m. Dubičiuose, Varėnos rajone, pastatytas paminklas Liublino unijos 450 metų
jubiliejui pažymėti;
– 2022 m. Sudarge, Šakių rajone, pastatytas monumentas Melno Taikos sutarties 600-
osioms metinėms atminti;
– sukurtos kelios atminimo lentos žymiems žmonėms, istoriniams ivykiams atminti;
– organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune: 2017 m. generolo Tado
Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, 2018 m. – LDK kariuomenės pergalės prie
Polocko 500 – ųjų metinių progomis; Vilniuje 2021 m. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas,
skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
– organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, leidžiami
kasmetiniai žurnalai „Genealogija ir heraldika“, „Lietuvos bajorų metraštis.
Laikas ir likimai“.
– 2023 m. išleista unikali savo turiniu 525 psl. apimties monografija „Signatarų
genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.
Išplatinus pirmąjį tiražą, 2024 m. išleistas antras, papildytas leidimas;
– rengiami labdaringi kasmetiniai naujametiniai renginiai;
– leidžiami atminimo medaliai istorinėms datoms paminėti;
Istorinės atminties organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas:
– Laisvės kario skulptūrai Kaune;
– memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje; 
– paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui
(1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai;
– Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauracijai, kuriame
dabar saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota ir iškilmingai į bažnyčią
atgabenta Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija.
Prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų
palikuonių organizacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. 2017 metais
bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas
simbolinis, primenant XV – XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių
organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.
Kretingoje vykusiame bendrame organizacijų renginyje iškilmingos ceremonijos metu
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Legitimacijų Tarybos patvirtintus Bajorystės
pripažinimo Aktus naujiems nariams įteikė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai:

Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, legitimacijų komisijos
pirmininkas p. Vilius Bučys, narys p. Martynas Sirtautas.
Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo
nariai;
grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklės ragų klubo ansamblis  „Tauro ragai“, vadovas p.
Vidmantas Lunius.
Visi šventės dalyviai buvo pakviesti apsilankyti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas
grafą“ – dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

LBKS informacija

2024 m. liepos 28 d. įvyko iškilmingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginys – Bajorystės
Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje.
Šv. Mišias už visų kartų bajorų gimines aukojo Šv. Domininko bažnyčios klebonas teol. m
dr. kunigas Rimantas Gudelis. Apie Šv. Domininko bažnyčios istoriją šimtmečių tėkmėje
pasakojo Šv. Domininko bažnyčios pastoracinės tarybos narė Aldona Ramanauskienė.
Susirinkusius šventės dalyvius pasveikino LBKS Panevėžio krašto bajorų vadas Egidijus
Matulevičius, LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, LBKS Legitimacijų Tarybos pirmininkas
Ignas Raila, Kauno apskrities bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkas prof. Arvydas
Palevičius.

   
Iškilmingai buvo teikiami Bajorystės pripažinimo aktai naujiems nariams. Palėvenės bažnyčios
choristai ir visi Šv. Mišių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną – V. Kudirkos Tautišką giesmę;
nuaidėjo bajorų priesaikos žodžiai.

Po aktų teikimo LBKS Panevėžio krašto bajorai pakvietė visus bajorus ir svečius iš įvairiausių
Lietuvos miestų į 30-mečio šventę – kelionę istoriniu „Siauruku“ – Panevėžio siauruoju
geležinkeliu.

Surdegio stotyje visus pasitiko lengvas lietus, tačiau puikios nuotaikos nesutrikdė! Čia visų laukė
„Švenčių kalvės“ pristatyta edukacinė programa apie dvariškas pareigas ir manieras, aristokratiški
lauko žaidimai, dvariškai paruoštos iškylos vaišės. Skambėjo muzika, vyko malonūs pokalbiai.
Dėkojame visiems bajorams, tęsiantiems jau kelių dešimtmečių bajoriškas tradicijas, naujai atkurtas
prieš 30 metų!
LBKS informacija

2024 m. liepos 6 dieną, minint Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) šventę, iškilmingo renginio metu Kauno pilies amfiteatre įteikti Kauno m. merijos apdovanojimai kauniečiams – garsinantiems Kauno miesto vardą.

Šventės metu LBKS ir KABD vadovei Kristinai Giedraitienei buvo įteiktas III laipsnio Santakos Garbės Ženklas – už nuopelnus kultūros srityje, neatlygintiną paramą istoriniams objektams išsaugoti ir aktyvią visuomeninę veiklą.

LBKS informacija

2024 m. balandžio 27 d. Kaune, Šv. Jurgio kankinio Konvento bažnyčioje ir vienuolyno erdvėse iškilmingai paminėtos istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų 2014 m. balandžio 26 d. pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10-osios metinės.

Tuo metu keturiolika organizacijų, pripažįstant esamą bendrumą, numatomą veiklą, puoselėjant Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldo palikimą, paskelbė Lietuvos kilmingųjų ir jų palikuonių asociacijų bendradarbiavimo Deklaraciją.

Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyko bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo, atmintinų paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai.

Iškilmingo renginio metu šventės dalyvius sveikino Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; Šv. Adalberto-LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; Asociacijos LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka;  Kauno ukrainiečių asociacijos Stožary vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak; Europos parlamento narys prof. habil. dr. Liudas Mažylis; Kauno miesto ceremonmeisteris, ilgametis Kauno ir Lietuvos bajorų organizacijų vadas Kęstutis Ignatavičius; Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius ir kanclerė Stasė Jokšienė; Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.

Visuotinai numatyta tęsti prasmingą bendradarbiavimą, atliepiant Deklaracijos tikslus.

LBKS, KABD informacija

2024 m. Kovo 27 d. Vilniuje įvyko Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos (NOKT) susirinkimas. Organizacijų deleguoti atstovai ir vadovai kartu su renginio svečiais aptarė aktualius visuomenei klausimus, kylančius iššūkius.

Susirinkimo metu LR Seimo narė Angelė Jakavonytė, NOKT pirmininkas Arnoldas Kulikauskis už indėlį NOKT veikloje, už pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą, Lietuvos saugumo ir valstybingumo stiprinimą įteikė padėkas Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovams.

Susirinkimo metu išrinkta NOKT vadovybė 2024 m. laikotarpiui: NOKT pirmininkas – Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, NOKT pirmininko pavaduotoja – Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė.

LBKS informacija

2024 m. kovo 28 d. Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje įvyko iškilmingas renginys, kurio metu visuomenei pristatytos į Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo sąvadą įrašytos vertybės. Tarp jų – ir Lietuvos heraldikos tradicija.

Dalyvaujant LR Prezidentūros, vyriausybės, kultūros įstaigų atstovams, buvo pristatomos vertybių – tradicijų ir veiklų ypatybės, svarba visuomenės gyvenimui; įteikti pripažinimo sertifikatai.

Vienos iš vertybės Lietuvos heraldikos tradicija paraiškos teikėjų  – asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė pristatymo kalboje pabrėžė heraldikos – mokslo ir meno svarbą asmens, šeimos, giminės istorinei atminčiai, tradicijos puoselėjimą ir perdavimą jaunimui.

2024 m. kovo mėn. į Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo sąvadą buvo įrašyta net 11 vertybių – bendruomenių, asociacijų puoselėjamų tradicijų ir veiklų. Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas aktyviai dalyvavo vertybės Lietuvos heraldikos tradicija teikime, parengiamajame vertybės pripažinimo darbe, bendradarbiaujant su Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija,  Lietuvos savivaldybių asociacija, mokslo institucijomis, muziejais, heraldikos srityje dirbančiais dailininkais, kt.

Lietuvos heraldikos – valstybę, vietoves, asmenis, institucijas, korporacijas išskiriančių herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistemos – tradicija mena XIV a., kai atsirado herbiniai Lietuvos valdovų, kunigaikščių ir kilmingųjų antspaudai, specifiniai lietuvių linijiniai herbiniai ženklai, formavosi valstybinė, žemių heraldika. Vėliau ši socialinės komunikacijos prasme svarbi tradicija išplito Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, apimdama viešas ir privačias gyvenimo sritis.

Šiuo metu heraldinė praktika patiria renesansą. Specifine technika ir tam tikromis taisyklėmis pasižymintis heraldinis menas puoselėjamas specialų pasirengimą ir reikalingus įgūdžius turinčių mokslininkų bei menininkų. Turimi ir naujai kuriami herbai, herbiniai ženklai yra naudojami kaip šeimą, giminę, bendruomenes, visą tautą vienijantis ženklas ir atlieka komunikacinę funkciją – įprasmina ir parodo valstybės, institucijų, šeimų istoriją ir statusą, puoselėjamas tradicijas, įamžina svarbių įvykių atminimą. Herbiniuose ženkluose įprasmintos ir tarptautiniame bei nacionaliniame nematerialaus kultūros paveldo sąrašuose esančios vertybės. Patvirtintos heraldikos šventinimo ir pristatymo iškilmės skatina Lietuvos savivaldybių, regionų gyventojų bendruomeniškumą, stiprina tapatumo jausmą. Municipalinė heraldika atstovauja bendruomenes ir valstybinių renginių metu: naujai išrinktų Lietuvos Respublikos Prezidentų inauguracijose, svarbių valstybės istorinių įvykių minėjimuose, dainų šventėse ir kt.

Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas skatina ir remia genealogijos, heraldikos, kitų istorijos sričių mokslo tiriamąjį darbą, plėtoja visuomenės domėjimąsi Lietuvos istorija, puoselėja genealoginį, heraldinį kultūros paveldo palikimą, puoselėja istorinį kilmingųjų šeimų, istorinės atminties palikimą. Organizuoja konferencijas, istorinių datų minėjimus, istorinės atminties įamžinimui skirtų atminimo lentų, skulptūrinių kompozicijų sukūrimą, periodiškai leidžia žurnalą „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“, skiria paramą labdaros iniciatyvų, susijusių su praeities paveldo išsaugojimu ir kt. Šiose veiklose atspindimas ir heraldinis palikimas.

Kasmet į asociaciją Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas stojantiems naujiems nariams iškilmingoje aplinkoje yra išduodami Bajorystės pripažinimo Aktai – jie patvirtinami, pretendentams įrodžius savo kilmę iš kilmingųjų giminių. Itin svarbu, kad yra išduodami ir Jaunojo bajoraičio (bajoraitės)  liudijimai – taip nuo jaunų dienų skatinamas jaunimo susidomėjimas savo šeimos, giminės istorija. Neatsiejama dalis – pagal archyvinius dokumentus patvirtinto kilmingos giminės turėto herbo ir jo atvaizdavimas Bajorystės pripažinimo Akte.

Svarbi veiklos dalis – heraldinių ženklų, herbų paveldo sklaida visuomenėje, ypač supažindinant jaunimą.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas  yra nuolatinis virš 20 metų vykstančio respublikinio projekto „Giminės medis“ rėmėjas. Konkursą rengia Kauno tautinės kultūros centras. Konkurse dalyvauja moksleiviai iš visos Lietuvos, kasmet gaunama virš 100 konkursinių darbų. Viena iš konkursinių temų – Šeimos herbas, dalyviai pateikia sukurtą šeimos, giminės herbą, aprašo jo sukūrimą, simboliką. Tai puikus įtraukus jaunimo ugdymo pavyzdys – vienijantis, suburiantis visą šeimą, giminę, išsaugantis šeimų archyvinės medžiagos ryšį su dabartimi.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas skiria didelį dėmesį visuomenės narių, bendruomenių įtraukimui į heraldikos tradicijos puoselėjimo veiklas.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo informacija

Plačiau: (https://savadas.lnkc.lt/lt/kas-vyksta/naujienos/nematerialaus-kulturos-paveldo-savade-gyvosios-ir-nykstancios-tradicijos-bendruomenes-ir-tauta-vienijantys-zenklai/)

Įteikiamas vertybės Lietuvos heraldikos tradicija liudijimo sertifikatas. Iš kairės: Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė, LR Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Vilnius, 2024 m. kovo 28 d.