Renginiai

Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms (1422-2022) – skulptūrinė kompozicija

7 rugsėjo, 2022

Gerbiamieji Bajorai,

2022 m. rugsėjo 30 dieną, penktadienį, Sudargo mieste bus iškilmingai

atidengiamas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti!

Šventinė programa: 

13 val. Šv. Mišios Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje;

14 val. Paminklo pašventinimas, iškilmingas atidengimas, šaulių salvės, organizatorių, kviestinių svečių pasisakymai, padėkų įteikimas rėmėjams.

15 – 16 val. Kultūrinė programa, koncertas, vaišės.

 

Maloniai kviečiame atvykti į prasmingą renginį, skirtą istorinei atminčiai įamžinti – paminklas sukurtas ir pastatytas visų jūsų gera valia ir finansine parama.

 

Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m. rugsėjo 27 d.  prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu –  iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.

Šia sutartimi Lietuvai buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija, pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.

1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės (Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:

„… Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti … Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:

… reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės…“.

„…et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum…“

 

(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė  Artūras Dubonis. 2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch (LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422 roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad, pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) minėjimą, istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo mieste. Projekto idėją pasiūlė asociacijos – Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas (vadovas Artūras Giedraitis),  Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (vadovas Egidijus Matulevičius),  Kauno apskrities bajorų draugija (vadovė Kristina Giedraitienė), VšĮ LDK Atminties rūmai (vadovas Danielius Vervečka).

Paminklas pastatytas Sudargo mieste, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).

Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.

Pagal Melno taikos sutartį Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją, Lietuva teisiškai įtvirtino priėjimą prie Baltijos jūros, ruože nuo Palangos iki Šventosios, o po šios sutarties pasirašymo buvo  baigti 200 metų trukę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Kryžiuočių ordinu.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!

 

The monument to commemorate the 600th anniversary of the Melno Peace Treaty – as a result of the social initiative (1422-2022)

 

A significant political achievement of the Lithuanian ruler Vytautas the Great in interstate relations – the Peace Treaty of Melno, known by contemporaries as the Eternal Peace, has been concluded on 27th of September, 1422 near the Lake of Melno (now the Republic of Poland) between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland with the Order of the Teutonic Knights. Basically, it was the consolidation of the results of the victory over the Order of the Teutonic Knights in the Battle of Tannenberg (Žalgiris in Lithuanian, July 15-17th, 1410) and ended the wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order.

Užnemunė (Sūduva, Sudovia region) and Žemaitija (Samogitia), the coastal stretch from Palanga to Šventoji, were finally recognized by the treaty for Lithuania, thus redistributing the territories controlled by the Teutonic and Livonian Orders. The date of the treaty is also a historical point of legal and political independence of Žemaitija (Samogitia) from the Teutonic Order.

The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 as the year of Sūduva (Sudovia) emphasizing that after the signing of the Melno Peace Treaty, Sūduva region was permanently annexed to the Grand Duchy of Lithuania.

In anticipation of the commemoration of the 600th anniversary (1422-2022) of a significant historical event for Lithuania – the Peace Treaty of Melno, organizations that nurture historical memory initiated the creation and installation of a sculptural composition in Sudargo town, in Sūduv (Sudovia) region. The idea of the project was proposed by members of associations – Order of Knights of St. Adalbert-Grand Duchy of Lithuania (head Artūras Giedraitis), Association of Lithuanian Noble Lands (head Egidijus Matulevičius), Kaunas County Nobles’ Society (head Kristina Giedraitienė), Community of the Nobles Descendants (head Danielius Vervečka).

The monument was built in the town of Sudargas, thereby noting that the part of the border established by the Melno Peace Treaty from Lake Vištytis to the Nemunas river at the mounds of Sudargas has remained unchanged to this day (a border that has not changed for so long is a unique case in the history of all of Europe).

The composition of the monument (sculptor Saulius Kriščiukaitis) consists of three symbolic elements. The stairs symbolize seeking a political solution. The Gothic arch with the split at the top symbolizes the peace agreement between the hostile countries that still remain unfriendly (an artistic solution with the aim of adding dynamism to the Gothic architectural detail). And the sword that is propped up in a non-combat position symbolizes the end of fights and disagreements, but as a weapon it remains a symbol of vigilance.

According to the Melno Peace Treaty, the Teutonic Order finally renounced any rights not only to Užnemunė (Sūduva, Sudovia region), but also to Žemaitija (Samogitia); Lithuania legally established access to the Baltic Sea, in the stretch from Palanga to Šventoji, and after the signing of this treaty, the 200-year-long Wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order ended.

We sincerely thank all well-wishers, supporters, executors of the project – only thanks to you, this important date for the history of Lithuania will be passed on to future generations!

 

 

FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ (FINANCIAL SUPPORT FOR THE CONSTRUCTION OF THE MONUMENT WAS PROVIDED BY):

 

  • Aleksandras Selezniovas
  • Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordinas, vadovas Artūras Giedraitis 
  • Algimantas Kačiuška
  • Vladislavas Goštautas
  • Zofija Greathouse
  • Stefanija Borzenkienė
  • Janina Pesliakienė
  • Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
  • Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
  • LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
  • Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
  • UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
  • Albinas Dementiška
  • Vitalija Kalvelienė
  • Modestas Vaitiekūnas
  • LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
  • LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
  • Kornelija Vytautė Giedraitytė
  • Emilija Giedraitytė
  • Vilma ir Kazys Daugėlos
  • Rūta Pilypienė
  •  Irena Daugėlienė
  • Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
  •  Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
  • Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
  • Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, vadovas Motiejus Jakubauskas

 

PROJEKTO PARTNERIAI (PARTNERS OF THE PROJECT):

 

  • Vilkaviškio vyskupija, J. E. vyskupas Rimantas Norvila
  • Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
  • Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
  • Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sudargo parapija, kunigas Virginijus Kelertas
  • Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
  • Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
  • UAB „Bakūžė LT“, direktorius Vaidas Morkevičius
  • VšĮ Pasaulio lietuvių centras, direktorius Valdas Kubilius
  • Simona Grušaitė-Šukienė
  • Neringa Marcinkevičienė
  • Žemutinės Palėvenės dvaras, valdytoja Nijolė Marija Milaknienė
  • Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys
  • UAB „Blyksnis“ , direktorius Aleksandr Markin 
  • Ūkininkas Jurgis Miliūnas
  • Majoras Donatas Mazurkevičius
  • Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
  • Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovas kapelmeisteris mjr. Egidijus Ališauskas
  • VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas Timinskas
  • VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda, vadas Dainius Stepšys
  • Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
  • KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius

 

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė