Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas

Renginiai

Istorinių datų minėjimo renginys Dubičiuose (Varėnos raj.)

Lietuvos istorijos raidai svarbių įvykių minėjimas – kilni ir prasminga misija. 2019 m. spalio 13 dieną istorinis Dubičių miestelis (Varėnos raj.) sulaukė gausaus būrio svečių. Istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atmintį puoselėjančių organizacijų vardu LBKS Garbės bajoro Ričardo Algimanto Kliučinsko (1935-2019) fondo valdytojų iniciatyva Dubičių parapijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje aukotos Šv. Mišios už protėvius ir LDK patriotus, 1863-1864 m. sukilėlius. Bažnyčios šventoriuje J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Dubičių parapijos klebonas Almantas Kibirkštis pašventino paminklą „Rūpintojėlis“ (skulptorius Saulius Kriščiukaitis), sukurtą svarbioms Lietuvai istorinėms datoms – Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos 100-osioms metinėms paminėti. Dubičių kultūros centre atidaryta simpoziumo/plenero „Praeities artefaktai“ (2019 m., Dubičiai) dalyvių paroda, vyko albumo pristatymas. Vasarą įvykusio plenero idėjos autorius – prof. habil. m.
dr. Arvydas Palevičius, 2019 m. mokslo pažangos premijos laureatas. Albumo „Praeities artefaktai“ pristatymo metu skambėjo plenero dalyvio, rašytojo, poeto, nominuoto 2019 m. Nacionalinei kultūros ir meno premijai, Gintaro Patacko eilėraščiai, dedikuoti Dubičių istorijai, protėviams, Lietuvai.

Gausiai susirinkusius iš visos Lietuvos šventės dalyvius sveikino J.E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis, Dubičių parapijos klebonas Almantas Kibirkštis, LR Seimo narys Juozas Baublys, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, prof. habil. m. dr. Arvydas Palevičius, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. dr. Adas Jakubauskas, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovė Kristina Giedraitienė, kiti renginio dalyviai.

(daugiau…)

Paroda | Renginiai

„Verba volant, scripta manent“ („Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“)

Šia prasminga sentencija 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, minint bibliotekos įkūrimo šimtmetį, atidaryta reikšmingiausių, vertingiausių bibliotekoje saugomų dokumentų paroda. Lankytojai kviečiami susipažinti su retais leidiniais, tarp kurių galima išvysti rankraštinę XIV a. knygą, inkunabulus – nuo spaudos išradimo iki 1501 m. išleistas knygas, žemėlapius, Trečiajį Lietuvos Statutą, „sukaustytąją knygą“ ar miniatiūrines knygeles.

Parodos atidarymo vakarą tik keletą valandų eksponuotas didžiausias savo matmenimis Nacionalinės bibliotekos pergamentų kolekcijos dokumentas – Wallenrodtų giminės genealoginis medis, sukurtas XVIII a. Iš šios Vokietijos didikų giminės kilo nemažai valstybės, bažnyčios veikėjų – Vokiečių ordino didysis magistras, išgarsintas poeto Adomo Mickevičiaus istorinėje poemoje, Konradas von Wallenrodtas (1330 ar 1340 – 1393), jo brolis Friedrichas von Wallenrodtas, žuvęs Žalgirio mūšyje. Spalvotame stilizuotame piešinyje įrašyti 192 giminės asmenų vardai, paminėti reikšmingi įvykiai. Šis unikalus pergamentas, pasak parodos sudarytojų, dar laukia ir tyrėjų dėmesio – išlikę gana aiškūs įrašai, giminės herbų atvaizdai, jų kitimas amžių tėkmėje įdomūs ir istorikams mokslininkams, ir visiems, besidomintiems praeities paveldu.

Nemaža dalis šimtmetį kaupto ir saugoto dokumentų paveldo rinkinio yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Pagal Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodos organizatorių medžiagą parengė Kristina Giedraitienė.

Nuotraukų autorė Emilija Giedraitytė

(daugiau…)

Renginiai

Iškilmės Kaune, pagerbiant kanauninko Juozo Tumo Vaižganto (1869-1933) atminimą

2019 m. rugsėjo 20 dieną, minint kunigo, rašytojo, literatūros istoriko ir kritiko, visuomenės veikėjo Juozo Tumo Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, Kaune iškilmingai atidengtas paminklas greta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Ši vieta besidomintiems Kauno istorija gerai žinoma – 1920-1933 metais jos rektoriumi ir buvo garbusis kunigas, „deimančiukų“ kiekviename sutiktame asmenyje ieškojęs, gerumą, atjautą, paguodos žodį dosniai dalijęs. Iškilmės prasidėjo Šv. mišiomis, kurias aukojo rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius, prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios gvardijonas dr. Saulius Paulius Bytautas.

Gausus būrys kauniečių, renginio svečių, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovų plojimais palydėjo skulptoriaus
Gedimino Piekuro kūrinio atidengimą – Vaižgantas vėl mus aplankė, kaip anuomet, su šuneliu Kauku prisėdo ant suolelio… Aktorių Olitos Dautartaitės ir Petro Venslovo skaitomos ištraukos iš literatūrinio spektaklio
„Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ gyvai kūrė paveikslus iš kanauninko Juozo Tumo Vaižganto vaikystės, jaunystės dienų, tarpukario Kauno kasdienybės.
Iškilmių pabaigoje skambiai aidėjo visų susirinkusiųjų dainuota mėgiama Garbingojo kunigo lietuvių liaudies daina…
Oi ant kalno, ant aukštojo, stovi balta karūnėlė; oi oi oi, stovi balta karūnėlė.
Po ta balta karūnėle guli pilkas akmenėlis; oi oi oi, guli pilkas akmenėlis…

Nuotraukų autoriai – Artūras Giedraitis, Raimundas Kaminskas.

(daugiau…)

Renginiai

Profesoriaus, Monsinjoro Vytauto Kazlausko atminimo įamžinimo renginys Kaune

V. Kazlauskas

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas – istorinės atminties įprasminimo rėmėjas.

2019 m. rugsėjo 19 dieną Kaune buvo pagerbtas ir įamžintas iškilios, išskirtinės asmenybės – profesoriaus, monsinjoro Vytauto Kazlausko (1919 – 2008) atminimas. Iš gimtosios sodybos Avikilų kaime (Marijampolės apskr.) nueitas didžiai prasmingas Gyvenimo kelias – kaip Lietuvos laisvės kovų dalyvis priešinosi sovietų okupacijai beveik 40 m. dirbdamas Vatikano radijo laidų lietuvių kalba organizatoriumi, redaktoriumi, laidų vedėju. Šios Vatikano radijo laidos buvo Lietuvoje ypač laukiamos, slapčia klausomos sovietų erdvėje neskelbiamos pasaulio naujienos, Lietuvos katalikų bažnyčios „Kronikos“ tekstai, gaivintos laisvės viltys.

Sugrįžęs į Lietuvą, profesorius aktyviai įsitraukė į Vytauto Didžiojo Universiteto atkūrimo veiklą, tapo atkuriamojo Senato nariu, universiteto kapelionu, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Iki šiol su pagarba prisimenamos profesoriaus Vytauto Kazlausko skaitytos įdomios, nuoširdžios paskaitos pilnutėlėse universiteto auditorijose. Kupinas viltingų idėjų, pasiaukojimo ir atjautos garbusis monsinjoras tėviškėje, vėliau ir Kaune įkūrė socialinius centrus – šeimynas „Vaiko tėviškės namai“ – juose saugią, visavertę emocinę, edukacinę aplinką rado šimtai našlaičių, beglobių vaikų.

Už nuopelnus Lietuvai monsinjoras Vytautas Kazlauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, jam suteiktas Marijampolės rajono Garbės piliečio vardas.

(Parengta pagal: A. Buškevičienė, V. Kubilius monografija „Monsinjoras Vytautas Kazlauskas: Tiesa padarys jus laisvus“ 2010 m. Kaunas, Pasaulio lietuvių centras.)

Renginiai

Nevyriausybinių organizacijų atstovų sąskrydis Varėnos rajone, Tėvynės gynėjų Jakavonių šeimos sodyboje

Nevyriausybinių organizacijų atstovų sąskrydis Varėnos rajone, Tėvynės gynėjų Jakavonių šeimos sodyboje 2019-09-14 Varėnos raj. Kasčiūnų kaime įvyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai. Lietuvos nacionalinio saugumo klausimai, visuomeninių organizacijų veiklos sritys, stiprinant Lietuvos gynybines pajėgas grėsmės valstybei akivaizdoje, istorinės atminties įamžinimo aktualijos – šiomis temomis diskutuota konferencijos metu kartu su LR Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės atstovais, NOKT nariais. Šaunią meninę programą pristatė operos solistai Liudas Mikalauskas, Jonas Sakalauskas, solistė Agnė Sabulytė bei folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė).

Jakavonių šeimos sodyboje ant Merkio upės kranto prie partizanų vadavietės partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus III-ojo laipsnio ordino kavalierius Juozas Jakavonis-Tigras pasidalino savo prisiminimais kaip čia, 1945 metų vasarą buvo įrengtas bunkeris, kuriame gyveno ir slėpėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai J. Vitkus – Kazimieraitis bei A. Ramanauskas – Vanagas, buvo leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas“ bei planuojamas Merkinės puolimas. Pastebėtina, kad Juozas Jakavonis-Tigras buvo partizanų Kazimieraičio ir Vanago ryšininkas, kol 1946 m. gruodžio 8 d. nešdamas pogrindinę spaudą pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo sugautas, po ilgų tardymų ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą sugrįžo 1958 m.

Renginio metu ne kartą pabrėžta NOKT misija plėtojant švietėjišką veiklą, ugdant jaunosios kartos pilietiškumą, patriotiškumą bei tautinę tapatybę; įamžinant visų laikų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimą.

Pušų viršūnėmis aidėjo lyrinės, skambios partizanų kovas menančios dainos, o vieną jų duetu atliko garbusis J. Jakavonis-Tigras ir operos solistas Liudas Mikalauskas.

(daugiau…)

Renginiai

Lietuvos bajorų viešnagė svetingoje Žemaitijoje. LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos 25-erių veiklos metų šventė.

– Sveiki atvykę į ežerų, eglynų ir debesų kraštą, – šiuo sveikinimu Lietuvos bajorus pasitiko Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai. Saulėtą, jau rudeniui betiesiančią ranką paskutinę vasaros dieną, maloniai pakviesti atstovai iš visos Lietuvos bajorus vienijančių organizacijų, atvyko pasveikinti LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos narių 25-erių metų sukaktuvių proga.

Šventė vyko Plungės rajone, Platelių miestelyje, prie gražaus, legendomis apipinto Platelių ežero. Iš apžvalgos aikštelės, lyg iš paukščio skrydžio grožėjomės atsiveriančiomis ežero salomis, pusiasaliu Šventorkalniu, Plokštinės miškais pasipuošusiomis erdvėmis.

Stabtelėjome 2016 m. įkurtame Litvakų atminimo sode – „sunokę“ plieno obuoliai priminė istorijos virsmą…

Puikiai organizuotos pažintinės programos metu Žemaitijos nacionalinio parko centre Plateliuose aplankyta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. XIX amžiuje statytame liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais Platelių dvaro svirne klausėmės išsamaus, įtaigaus pasakojimo apie Platelių dvarą, Pilies salos istoriją, jau legendomis virtusias praeities dienas. Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Priklausęs Lietuvos valdovams, po 1795 m. padalijimo atiteko caro rūmų kamerdineriui Augustui Šuazeliui Gufjė – jo sūnaus Oktavijaus antroji žmona buvusi garsios ir įtakingos LDK giminės atstovė Sofija Tyzenhauzaitė. Jų valdymo metu Platelių dvaras klestėjo, buvo svarbus kultūros, politikos, ūkio centras. Sakoma, kad 1940 m. rūmus nacionalizavus, iš jo išgabenta daugybė meno vertybių, gausi biblioteka, skulptūros, baldai, visas archyvas. Kolekcija pateko į Žemaitijos „Alkos“ muziejų. Iki mūsų dienų pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, restauruojami keli ūkiniai pastatai, tebešlama senasis parkas.

Restauruotose Platelių dvaro arklidėse įkurtas pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė.
Ypač svetingai, nuoširdžiai, su dainomis, muzika, žaidimais, ypatingais žemaitiškais patiekalais dengtu stalu kaimo turizmo sodyboje „Iešnalė“ Babrungėnų kaime svečius pasitiko sodybos šeimininkai – papunis (šeimininkės vyras) ir babūnė (šeimininkė). Skambėjo žemaitiškos dainos, renginio dalyviai noriai mokėsi žemaičių kalbos, o babūnės paraginti ir pamokyti, tradicinį kastinį ne tik ragavome, bet ir patys sukome – buvo labai labai gardu.

Saulei pasisukus vakarop, atsisveikinome su svetingu Žemaičių kraštu – tvirtų, nuoširdžių, vieningų bajorų žeme.

Tauri bendrystės dvasia teišlieka…

(daugiau…)

Renginiai | Straipsniai

Šv. Dominyko atlaidai Palėvenėje

Palėvenės šv. Dominyko parapijoje švenčiami dveji atlaidai: birželį – Šv. Jono Krikštytojo, o pirmąjį rugpjūčio sekmadienį – šv. Dominyko. Jie yra tituliniai, kadangi bažnyčia turi šio šventojo vardą. Šiemet šie atlaidai buvo ypatingi visų pirma dėl savo programos. Palėvenės parapija įkurta 1849 metais todėl susirinkusieji šventė parapijos 170 metų jubiliejų. Atvykusieji į atlaidus šventoriuje išvydo didžiulį floristinį kilimą su skaičiais 170. Tai – parapijos moterų kūryba. Iš vakaro moterys važiuotos ir pėsčios skubėjo su didžiuliais glėbiais pievų ir darželio gėlių. Augalų ir kantrybės reikėjo daug, bet daug rankų didelę naštą pakelia.

Šv. Mišias aukojo teologijos mokslų daktaras kunigas Rimantas Gudelis giedojo Anykščių šv. Mato bažnyčios kamerinis choras ,, Salve Cantus“ vadovas Rimvydas Griauzdė.. Po šv. Mišių vyko koncertinė programa . Skambėjo Antano Baranausko sukilėlių giesmės. Po to , šventoriuje susirinkusieji gėrėjosi Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos ,, Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Ūselienė), įspūdingai atliekamais šokiais. Aštuonios poros šoko labai spalvingais , prabangiais drabužiais. Susirinkę žiūrovai , o jų buvo iš ties labai daug , po kiekvieno šokio palydėjo plojimais . Paskui buvo fotosesija, kiekvienas norėjo atsistoti šalia tokių spalvingų damų ir nusifotografuoti. Už tokį gražų reginį esame dėkingi LIETUVOS BAJORŲ KRAŠTŲ Susivienijimui , Daivutei ir Egidijui Matulevičiams.

(daugiau…)

Renginiai

Kvietimas į Sąskrydį

Gerbiamieji bajorai,

Maloniai kviečiame Jus ir Jūsų šeimos narius į tradicinę šventę-sąskrydį. Sąskrydis vyks rugpjūčio 3 d. tradicinėje vietoje – Palėvenės dvaro parke (Stirniškių km. Kupiškio raj. Subačiaus sen., www.palevene.lt).

Kviečiame atvykti 2019 m. rugpjūčio mėn. 3 d.

SĄSKRYDŽIO PROGRAMA

14.30 – 15.00 – atvykimas, įsikūrimas.

15.00 – 16.00 – sveikinimai, prisistatymai.

16.00 – 18.00 – konkursai.

nuo 20.00 – muzika, bajoriškas laužas.

Sekmadienį siūlome aplankyti Palėvenės bažnyčią ir dominikonų vienuolyną (4,5 km. nuo dvaro). Vyks XVII Bistrampolio festivalio renginys.

Šv. Domininko atlaidai Palėvenės Domininkonų vienuolyno ir bažnyčios architektūriniame ansamblyje rugpjūčio 4 d. sekmadienį:

12 val. – Šv. Mišios Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje
Karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ atkuriama sukilėlių stovyklavietė.
Tadeušo Bistramo dok. filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ premjera.
Šventinis koncertas.

Kelias į Komarų dvarą

Renginiai

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas – istorinės sukakties Palėvenės bendruomenėje šventės rėmėjas. Palėvenės Šv. Domininko parapijos 170 metų jubiliejus. 1863-iųjų metų sukilimo minėjimas.

Yra Lietuvoje vietovių, kurių vardas skamba kaip didžios praeities, negandų laiko ir šiandienos istorinės atminties grįžimo dermė. Palėvenės dvaras, skaičiuojantis ketvirtą šimtmetį, žavus ne tik įstabia architektūra, išsaugota praeities dvasia, puoselėjamu senuoju parku… Bičiulystė, gerumo aura, maloniai sutinkamas kiekvienas svečias – štai tie raktiniai žodžiai, suskambantys kalbant apie atgimstančią didikų Komarų rezidenciją.

Tradiciniu tapęs jau ketvirtį amžiaus kviečiamas Lietuvos bajorijos sąskrydis Palėvenės dvare šiemet minėtas šventiškai ir ypatingai – sveikinome Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nario – LBKS Panevėžio apskrities skyriaus bajorus 25-ųjų įsteigimo metinių proga. Svetingų šeimininkų pakviesti, 2019 m. rugpjūčio 3-4 d. Palėvenės dvare iš visos Lietuvos rinkosi bajorų palikuonis vienijančių organizacijų – LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos, Kauno apskrities bajorų draugijos, Žemaičių bajorų draugijos, Šiaulių, Vilniaus krašto bajorų bendruomenių nariai, kviestiniai svečiai. Renginio pradžią skelbė pabūklų salvės, skambėjo sveikinimo žodžiai, bendradarbiavimo, geros valios, prasmingų darbų aptarimas visus šventės dalyvius subūrė, vienijo.

Šių metų sąskrydis tęsėsi dvi dienas – rugppjūčio 4 dieną Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje iškilmingai minėtas Šv. Domininko parapijos įkūrimo 170 metų jubiliejus. Šios istorinės šventės rėmėjas – Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas. Įstabi nuo 1676 metų pirmųjų dominikonų vienuolių įkurto Palėvenės Šv. Domininko vienuolyno ir bažnyčios – vienintelio Aukštaitijoje vėlyvojo baroko architektūros ansamblio istorija. Ne kartą nukentėjęs karų metu, nuo XVIII a. pabaigos išlikęs Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių vadinamojo liaudiškojo baroko pavyzdžių Lietuvoje. XVIII – XIX a. Šv. Domininko vienuolynas buvo kultūros, mokslo, meno židinys Aukštaitijoje. Nuo 1798 m. čia buvo rengiamos filosofijos ir retorikos studijos, teologijos kursas. Vienuolynas turėjo biblioteką, kurioje buvo sukaupta arti tūkstančio vertingų leidinių. Prie vienuolyno įsteigtoje mokykloje, kurioje mokėsi vienuoliai novicijai ir civiliai jaunuoliai, studijavo ir iš šio krašto kilęs įžymus architektas Laurynas Gucevičius. XIX a. blaivybės sąjūdį Palėvenės miestelyje pradėjo vyskupas Motiejus Valančius.

Sąskrydis Palėvenėje 2019 Svarbių istorinių įvykių minėjimas sulaukė didelio bendruomenės, šventės dalyvių susidomėjimo. Po Šv. Mišių Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje, Anykščių kamerinio choro „Salve Cantus“ koncertinės programos metu skambėjo vyskupo Antano Baranausko ir 1863-iųjų metų sukilėlių giesmės. Karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ nariai atkūrė 1863-iųjų metų sukilėlių stovyklavietę, Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji pavana“ šokėjai supažindino su renesanso epochos šokių kultūra. Vyko dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ premjera (režisierius Tadeušas Bistramas).

Istorijos metraštį rašome kiekvieną dieną, tad prisimindami, gerbdami, saugodami praeities laiką kuriame ir šių dienų Lietuvą.

(daugiau…)

Renginiai

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Bajorystės pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės

Istorinėje Lietuvos vietoje – srauniųjų versmių – Nemuno ir Neries santakoje Kaune, saulėtą 2019-ųjų liepos 14 d. susibūrė Lietuvos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės praeities paveldo puoselėtojai. Asociacijos Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas nariai – Kauno apskrities bajorų draugija (vadė Kristina Giedraitienė), LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugija (vadas Antanas Sirtautas), LBKS Panevėžio apskrities skyrius (vadas Egidijus Matulevičius) 2019-aisiais metais minėdami 25-ąsias šių organizacijų įkūrimo metines, pakvietė Lietuvos bajorų palikuonis į iškilmingą renginį, kurio metu buvo prisimintos iškilios istorinės sukaktys – sutarties tarp Lietuvos ir Haličo-Voluinės kunigaikščių ir pirmojo Žemaitijos vardo paminėjimo (1219 m.) 800-iosios metinės., Žalgirio mūšio pergalė 1410 m. Šventės pradžioje nuaidėjo karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai” atliktos iškilmingos pabūklų salvės, skirtos Lietuvai, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimui, Žalgirio mūšio pergalei pagerbti. Prie paminklo „Laisvės karys“ būriavosi atvykę bajoriškų giminių palikuonys su giminių vėliavomis, iškilmingos eisenos pradžią į XV a. gotikos architektūros perlu vadinamą Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią skelbė Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo maršas, lydėjo renesanso epochos istorinių šokių studijos nariai, jungėsi gausus būrys šventės dalyvių, miesto svečių.

(daugiau…)