Panevėžys vis dar vienas iš didesnių regionų Lietuvoje, turintis senas tradicijas ir turtingą kultūrinę praeitį.
Vertindami Juozo Miltinio palikimą, Panevėžio krašto bajorai ir svečiai sausio 25-osios popietę į tradicinį neformalų pabendravimą rinkosi Juozo Miltinio bute, kuriame 1996 metais buvo įkurtas režisieriaus palikimo studijų centras. Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomas režisieriaus Juozo Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės kolekcija ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Juozo Miltinio palikimo studijų centras – legendinio XX a. režisieriaus Juozo Miltinio autentiška namų erdvė, kurioje saugoma unikali dokumentinė ir istorinė medžiaga. Centre – visas J. Miltinio palikimas: asmeninė režisieriaus biblioteka, rankraščių, dailės kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašai, videoteka, nuotraukos, asmeniniai daiktai. Bajorai turėjo galimybę išklausyti studijų centro vadovės Angelės Mikelinskaitės pasakojimų apie režisieriaus gyvenimą ir kūrybą, pamatyti visą namų aplinką, kurioje rinkdavosi to meto neeilinės asmenybės. Čia vis dar gyva J.Miltinio dvasia. Vyresnieji Panevėžio bajorai mena tas dienas, kai į Juozo Miltinio režisuotus spektaklius žmonės plūsdavo iš tolimiausių šalies kampelių, kai buvo labai sunku įsigyti bilietus į šiuos spektaklius.

Ne vienam iš mūsų kyla klausimas, kas atsitiko šiandien Panevėžio teatrui, kai šis garsėja skandalais? Ką reiškia viena asmenybė formuojant kultūrinę aplinką.
Juozo Miltinio asmenybė buvo įvairiapusė. Jis garsėjo ir netradiciniais pobūviais, žinojo daug gurmaniškų valgių ir gėrimų paslapčių, dievino Prancūzijos kulinarinį paveldą.

J.Miltinio kulinarinių paslapčių šydą mums praskleidė „Švenčių kalvės“ renginių organizatorė Vilija Petkūnienė degustacinėje-pažintinėje programoje „Įkvėpti J.Miltinio“. Programos metu susipažinome ne tik su J.Miltinio kulinariniais sugebėjimais, ragavome jo mėgstamus valgius, bet ir prisiminėme etiketo simbolių reikšmę, bendravimo kultūrą, kas šiuo metu dinamiškame pasaulyje dažnai lieka nebepastebima. Sutikime, kad žinios niekada ir niekam gyvenime netrukdė.

Tad ir mes, gausiai dalyvavę šios dienos edukaciniame renginyje, likome laimingi ir pratrurtėję. Turėjome galimybę pabendrauti, pasidalinti prisiminimais, o kartu ir pasidžiaugti vis gausėjančia Panevėžio bajorų šeima, kuri per metus pasipildė 19 narių. Pagerbėme bajorus-jubiliatus, kurių per metus buvo net 10.
Šis susitikimas tarsi priminimas, kad menas ir kultūra turi lemiamos reikšmės žmonių santykiuose. Metai tik prasideda, tad su nauja energija įsijungsime į prasmingą veiklą savo krašte puoselėjant istorinį paveldą ir kuriant ateities vizijas.
Salomėja Masiliūnienė (h. Naktikovas)
(Nuotraukos E.Matulevičiaus)














2019 m. rugsėjo 20 dieną, minint kunigo, rašytojo, literatūros istoriko ir kritiko, visuomenės veikėjo Juozo Tumo Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, Kaune iškilmingai atidengtas paminklas greta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Ši vieta besidomintiems Kauno istorija gerai žinoma – 1920-1933 metais jos rektoriumi ir buvo garbusis kunigas, „deimančiukų“ kiekviename sutiktame asmenyje ieškojęs, gerumą, atjautą, paguodos žodį dosniai dalijęs. Iškilmės prasidėjo Šv. mišiomis, kurias aukojo rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius, prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios gvardijonas dr. Saulius Paulius Bytautas.












