Category: Renginiai

(…) Dar neseniai, rodos, jie gyveno tarpe mūsų. Nors jie žuvo, bet lieka mums gyvi. Jų darbai negali žūti. Jie paaukojo ant Tėvynės aukuro savo brangiausią turtą – gyvybę. Jų Lietuva negali užmiršti (…)

Tauro apygardos kapelionas kun. Justinas Lelešius – Krivaitis, Grafas (1917-1947 m.)

Šie žodžiai, partizano kunigo Justino Lelešiaus dienoraštyje įrašyti 1946 metais, vykstant kovoms už Lietuvos išlaisvinimą. Narsaus kovotojo, kaip ir tūkstančių partizanų valia išsaugoti jų kovų draugų atminimą išsipildė – Lietuvos kelių ir kryžkelių sankirtoje, Kryžkalnyje iškilo garbingą Partizanų kovą įprasminantis memorialas (projekto autoriai skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis). Vyčio kryžiaus formos plieno stelose įrašyti  dvidešimties tūkstančių Lietuvos partizanų, ryšininkų, atidavusių gyvybes už Tėvynės laisvę, vardai, pavardės, slapyvardžiai – kiekvieno žuvusiojo vardas tebus ištartas. Laisvės gynėjų nepalaužiamą drąsą ir narsą simbolizuoja monumentas – Lietuviškas kalavijas, regimas iš toliausių tolių. Kilnų darbą, skirtą pagerbti ir padėkoti už laisvės kovas Lietuvos partizanams, dar prieš dešimtmetį pradėjo  monsinjoras plk.  Alfonsas Svarinskas (1925-2014). Nežinomo Partizano kapas, partizanų pagerbimo aikštė, koplyčia-varpinė tarsi susilieja į vientisą rimties erdvę, skirtą susikaupimui, laivės gynėjų atminimui.

2020 m. rugsėjo 20 dieną vykusios Memorialo atidarymo visuomenei iškilmės subūrė partizanus ir jų artimuosius, aukštus Katalikų bažnyčios, valstybės vadovus, visuomeninių organizacijų, savivaldos narius, šventės svečius. Atidarymo iškilmėse Šv. Mišias (Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje) aukojo ir Lietuvos partizanų memorialą pašventino Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Prisimintas skaudus, išbandymų kupinas istorijos laikotarpis, teigta istorinė šventės prasmė, atminties, kaip Valstybės kūrimo ir tęstinumo būtinybė.

Gyvename taikos metu, tad mūsų pareiga – atminti Juos – žuvusius už Laisvę, už visas Laivės dienas…

Nuotraukų autoriai A. Giedraitis, R. Kaminskas.

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD vadovė

Atgyjanti dvarų kultūra – epochas jungiantis tiltas, kuriuo keliaudami sutinkame praeities dienas, išgirstame iš nebūties ataidinčias istorijas…

Istorinio, kultūrinio dvarų palikimo puoselėjimas Palėvenės dvare turi kelių dešimtmečių tradiciją, tačiau šių metų vasaronė  įstabi – visi atvykusieji kėlėsi į XIX amžiaus dvarvietę. Svečius pasveikino patrankų salvės, atvykusieji įteikė simbolines dovanas dvaro šeimininkams. Teatralizuotai pasakojama Palėvenės dvaro istorija vedė vingiuotais praeities keliais. Kalbėjosi damos, jaunimas žavėjosi aristokratiškais lauko žaidimais, susidomėjusiems atskleistos dvaro vaistinėlės, aromatų paslaptys. Malonūs liokajai patiekė bajoriškas XIX a. vaišes – tikrus kulinarinio paveldo šedevrus.

Maloniai buvo sutikti netikėtai dvarą aplankę svečiai iš Bistrampolio dvaro – inscenizuoto 1863-iųjų metų sukilimo dalyviai. Juos lydėjo Bistrampolio dvaro valdytojas kun. R. Gudelis, taip pat svečias iš Lenkijos režisierius Tadeusz Bystram. Būtent šio režisieriaus dokumentinis filmas „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ mena 1863-iųjų metų sukilimą.

Dvaro parke ilgai netilo malonūs pašnekesiai, palydimi žavių melodijų aido. Sugrįžti į XXI amžių – ir vėl pasimatyti dvare – dėkojome nuoširdiems Palėvenės dvarininkams – p. Nijolei Milaknienei, p. Daivai ir p. Egidijui Matulevičiams.

Vasaronės dalyvė

Kristina Giedraitienė

2020 m. liepos 18 dieną Renavo dvare susibūrė bajorų draugijų atstovai iš visos Lietuvos. Iškilmingo renginio metu paminėta Žemaičių bajorų draugijos 25-erių metų veiklos sukaktis. Patrankų salvėmis, teatralizuotų senovinių šokių programa, iškilminga eisena sutikti šventės svečiai.

Dvaro menėse įvyko Žemaičių bajorų priėmimo į draugiją iškilminga ceremonija, konferencijos metu apžvelgta Žemaičių bajorų draugijos veikla, prasmingi darbai, numatytas bendradarbiavimas su bajoriškomis, istorinę atmintį puoselėjančiomis organizacijomis.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vardu šventės dalyvius ir svečius sveikino LBKS vadas Egidijus Matulevičius. Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos (NOKT) sveikinimą perdavė NOKT pirmininkės Angelės Jakavonytės pavaduotoja Kristina Giedraitienė.

Garbinga praeitis teįkvepia kilniems darbams!  – linkėjome svetingiems Žemaičių bajorams.

 Lietuvos bajorai  prasmingai minėjo ir šventė Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

 Lietuvos bajorų kraštų draugijų nariai, kviestiniai svečiai ypatingą ir didžiai reikšmingą modernios Lietuvos istorijos atminties dieną būrėsi Kaune.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje iškilmingas Šv. Mišias už Lietuvą, Lietuvos bajorų bendruomenę aukojo Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas, kunigas Saulius Paulius Bytautas. Prasmingus linkėjimus bendrystei, santarvei lydėjo įspūdingi Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestro Tauro ragai atliekami kūriniai (vadovas Vidmantas Lunius). 

Sugiedojus Lietuvos valstybės himną, šventinį sveikinimo žodį tarė renginio vedantysis Lietuvos garbės bajoras Kęstutis Ignatavičius.

Šventės dalyvius sveikino Kauno apskrities bajorų draugijos vadė Kristina Giedraitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, LBKS Klaipėdos bajorų draugijos vadas Antanas Sirtautas. 

Prisimintos garbingos Lietuvos valstybės sukakties metinės – 102-eji metai nuo 1918-ųjų Lietuvos Tarybos pasirašyto Nepriklausomybę skelbusio Nutarimo ir 71-osios metinės nuo 1949-ųjų vasario 16-osios, kuomet nuožmios okupacijos sąlygomis Lietuvos partizanų vadai teigė Nepriklausomybę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijoje.

Apžvelgtas esminis Valstybės kūrimo dėmuo – laisvas sprendimuose, garbingas veikloje, ryžtingas kovoje asmuo, savo darbus, širdies šilumą, paguodos žodį aukojantis artimui. Istorijos tėkmė primena didžias ir išbandymų kupinas mūsų protėvių išgyventas dienas. Sukilimų aidai, represijos, knygnešių keliai, Savanorių kovos, Pirmosios Respublikos kūrimas, okupacija, tremtys, partizaninis karas – ir nuolat gyvas Laisvės troškimas, Lietuvos, kaip artimiausio asmens vaizdinys.

Visa aukoti protėvių garbei, visa aukoti Lietuvos Valstybės kūrimui!

 Šiuos priesakus iškilmingai tęsti pasižadėjo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo iškilmingos ceremonijos metu bajorystės pripažinimo aktus gavę bajorai – 4 LBKS Klaipėdos bajorų draugijos nariai, 18 Kauno apskrities bajorų draugijos narių. Aktų įteikimo iškilmėse dalyvavo LBKS kraštų vadai, LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, LBKS Legitimacijų komisijos pirmininkas Artūras Rukas Daujotis, LBKS Klaipėdos bajorų draugijos legitimacijų komisijos pirmininkas Vilius Pranciškus Bučys.

Būkime verti garbingų protėvių darbų tęsėjai, kurkime ir saugokime tėvynę Lietuvą!

Nuoširdžiai dėkojame visiems bajorams, šventės dalyviams ir svečiams.

Renginio organizatorių vardu 

KABD vadė Kristina Giedraitienė (h. Dryja)

(Nuotraukos A.Giedraičio ir M.Sirtauto)

Panevėžys vis dar vienas iš didesnių regionų Lietuvoje, turintis senas tradicijas ir turtingą kultūrinę praeitį.

Vertindami Juozo Miltinio palikimą, Panevėžio krašto bajorai ir svečiai sausio 25-osios popietę į tradicinį neformalų pabendravimą rinkosi Juozo Miltinio bute, kuriame 1996 metais buvo įkurtas režisieriaus palikimo studijų centras. Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomas režisieriaus Juozo Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės kolekcija ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Juozo Miltinio palikimo studijų centras – legendinio XX a. režisieriaus Juozo Miltinio  autentiška namų erdvė, kurioje saugoma unikali dokumentinė ir istorinė medžiaga. Centre – visas J. Miltinio palikimas: asmeninė režisieriaus biblioteka, rankraščių, dailės kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašai, videoteka, nuotraukos, asmeniniai daiktai. Bajorai turėjo galimybę išklausyti studijų centro vadovės Angelės Mikelinskaitės pasakojimų apie režisieriaus gyvenimą ir kūrybą, pamatyti visą namų aplinką, kurioje rinkdavosi to meto neeilinės asmenybės. Čia vis dar gyva J.Miltinio dvasia. Vyresnieji Panevėžio bajorai mena tas dienas, kai į Juozo Miltinio režisuotus spektaklius žmonės plūsdavo iš tolimiausių šalies kampelių, kai buvo labai sunku įsigyti bilietus į šiuos spektaklius.

Ne vienam iš mūsų kyla klausimas, kas atsitiko šiandien Panevėžio teatrui, kai šis garsėja skandalais? Ką reiškia viena asmenybė formuojant kultūrinę aplinką.

Juozo Miltinio asmenybė buvo įvairiapusė. Jis garsėjo ir netradiciniais pobūviais, žinojo daug gurmaniškų valgių ir gėrimų paslapčių, dievino Prancūzijos kulinarinį paveldą.

J.Miltinio kulinarinių paslapčių šydą mums praskleidė „Švenčių kalvės“ renginių organizatorė Vilija Petkūnienė degustacinėje-pažintinėje programoje „Įkvėpti J.Miltinio“. Programos metu susipažinome ne tik su J.Miltinio kulinariniais sugebėjimais, ragavome jo mėgstamus valgius, bet ir prisiminėme etiketo simbolių reikšmę, bendravimo kultūrą, kas šiuo metu dinamiškame pasaulyje dažnai lieka nebepastebima. Sutikime, kad žinios niekada ir niekam gyvenime netrukdė.

Tad ir mes, gausiai dalyvavę šios dienos edukaciniame renginyje, likome laimingi ir pratrurtėję. Turėjome galimybę pabendrauti, pasidalinti prisiminimais, o kartu ir pasidžiaugti vis gausėjančia Panevėžio bajorų šeima, kuri per metus pasipildė 19 narių. Pagerbėme bajorus-jubiliatus, kurių per metus buvo net 10.

Šis susitikimas tarsi priminimas, kad menas ir kultūra turi lemiamos reikšmės žmonių santykiuose. Metai tik prasideda, tad su nauja energija įsijungsime į prasmingą veiklą savo krašte puoselėjant istorinį paveldą ir kuriant ateities vizijas.

Salomėja Masiliūnienė (h. Naktikovas)

(Nuotraukos E.Matulevičiaus)

  Pirmoji Naujųjų 2020-ųjų metų labdaros-paramos šventė, subūrusi Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo narius, svečius iš įvairių Lietuvos vietovių, vyko reprezentacinėje Kauno erdvėje – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje. Nuo pat įkūrimo pradžios ši vieta buvo atvira valstybinių, visuomeninių organizacijų susibūrimams, prasmingiems renginiams, kurių vyraujantis leitmotyvas buvo ir labdaros vakarai, labdaros loterijos. Prisiminimai apie jų metu kurtą neprilygstamą aurą perduodami iš kartos į kartą,  pasiekia ir mūsų dienas. Kaip tų dienų geradarystės aidas tapo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo narių dėka suteikta finansinė parama Kauno „Arkos“ (asmenų su intelekto negalia) bendruomenei, o kiekvienam atvykstančiam svečiui buvo dovanojama bendruomenės narių sukurta rankų darbo žvakelė – simbolis bendrystės, nuoširdumo,  padedant „Arkos“ bendruomenės globotiniams ugdyti socialinius, darbinius įgūdžius. „Gerumo padėkoje“ Lietuvos bajorų kraštų susivienijimui Kauno „Arkos“ bendruomenės vardu reiškiama nuoširdi padėka už finansinę paramą, pasidalinimą gerumu.

Šventinio vakaro pradžioje po sveikinimo žodžių, kuriuos tarė vakaro vedantysis Lietuvos garbės bajoras p. Kęstutis Ignatavičius, kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas, Kauno apskrities bajorų draugijos vadė p. Kristina Giedraitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas p. Egidijus Matulevičius, LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, ypatingo šventės svečių dėmesio, geranoriškumo, geros valios sulaukė iškilmingo vakaro dalis – labdaros-paramos loterija ir labdaros aukcionas. Aukotos lėšos suteikė finansinę paramą šventės svečiui, jaunajam talentingam muzikantui, pianistui Emiliui Šarinskui.

Įspūdinga jaunojo fortepijono virtuozo – Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos fortepijono klasės 16 metų moksleivio muzikinė patirtis: tarptautinių konkursų Lietuvoje, Turkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Austrijoje laureatas, koncertavęs Vilniuje su Šv. Kristoforo orkestru, festivalyje „Biesczady bez granic“ grojęs su Lvovo orkestru festivalio baigiamajame koncerte, 4 kartus apdovanotas Panevėžio miesto mero už  pasiekimus muzikos srityje, 2018 metais apdovanotas prezidentės Dalios Grybauskaitės už pasiekimus muzikos srityje. Šventinio vakaro svečiai klausėsi virtuoziškai atliekamų L.V. Beethoven, S. Rachmaninov, F. Chopin  kūrinių, kuriuos jaunasis talentas Emilis Šarinskas maloniai sutiko dovanoti.

Šventinei loterijai ir aukcionui bajorų įsteigtos, aukotos vertingos dovanos – meno albumai, paveikslai, keramikos dirbiniai, papuošalai, knygos, net kalnų sporto inventorius džiugino jas laimėjusius bajorus, o labdaros-paramos loterijos metu gautos lėšos skirtos jaunojo talentingo menininko muzikinės karjeros tobulinimui.

Romantišką nuotaiką vakaro metu kūrė koncertavęs Kauno apskrities bajorų draugijos narys p. Kęstutis Paulaitis.

Prasmingo, džiugaus, nuoširdaus pobūvio aidas gaubė vakaro svečius, telkė naujiems kilniems darbams, gerumui, santarvei.

          Šventinio labdaros-paramos vakaro organizatoriai

          (Nuotraukos A.Sabo ir E.Matulevičiaus)

   2019 m. gruodžio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko istorinės atminties sklaidai skirtas renginys „Gyvosios atminties pamokos tautinei ir patriotinei savimonei stiprinti“, parengtas pagal  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuotą projektą.

Renginyje dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių bendrijos atstovai, Nevyriausybinių Organizacijų Koordinacinės Tarybos (NOKT) nariai, partizaninių kovų dalyviai, šaulių, ateitininkų, skautų organizacijų atstovai, Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleiviai. Meninės programos metu koncertavo solistė  Judita Leitaitė, LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas, Tremtinių choras, ansamblis „Vilnelė“, kiti kolektyvai.

Šventinio vakaro metu Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė p. Angelė Jakavonytė už nuopelnus Lietuvos istorinės atminties išsaugojimo veikloje, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vardu  apdovanota Generolo Tado Kosciuškos vardo garbės medaliu. Šio apdovanojimo steigėjai ir projekto iniciatoriai – Kauno apskrities bajorų draugija, LBKS Panevėžio apskrities skyrius, Šiaulių krašto bajorų sąjunga, kitos istorijos ir kultūros paveldo sklaidą puoselėjančios organizacijos.

Sambūrio dalyviai vieningai sutarė – istorinės atminties išsaugojimo ir perdavimo jaunajai kartai veikla yra šių dienų ypatingos svarbos ir prasmės užduotis. Džiugu, kad jaunieji istorijos metraštininkai tiki tuo…