Šia prasminga sentencija 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, minint bibliotekos įkūrimo šimtmetį, atidaryta reikšmingiausių, vertingiausių bibliotekoje saugomų dokumentų paroda. Lankytojai kviečiami susipažinti su retais leidiniais, tarp kurių galima išvysti rankraštinę XIV a. knygą, inkunabulus – nuo spaudos išradimo iki 1501 m. išleistas knygas, žemėlapius, Trečiajį Lietuvos Statutą, „sukaustytąją knygą“ ar miniatiūrines knygeles.
Parodos atidarymo vakarą tik keletą valandų eksponuotas didžiausias savo matmenimis Nacionalinės bibliotekos pergamentų kolekcijos dokumentas – Wallenrodtų giminės genealoginis medis, sukurtas XVIII a. Iš šios Vokietijos didikų giminės kilo nemažai valstybės, bažnyčios veikėjų – Vokiečių ordino didysis magistras, išgarsintas poeto Adomo Mickevičiaus istorinėje poemoje, Konradas von Wallenrodtas (1330 ar 1340 – 1393), jo brolis Friedrichas von Wallenrodtas, žuvęs Žalgirio mūšyje. Spalvotame stilizuotame piešinyje įrašyti 192 giminės asmenų vardai, paminėti reikšmingi įvykiai. Šis unikalus pergamentas, pasak parodos sudarytojų, dar laukia ir tyrėjų dėmesio – išlikę gana aiškūs įrašai, giminės herbų atvaizdai, jų kitimas amžių tėkmėje įdomūs ir istorikams mokslininkams, ir visiems, besidomintiems praeities paveldu.
Nemaža dalis šimtmetį kaupto ir saugoto dokumentų paveldo rinkinio yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Pagal Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodos organizatorių medžiagą parengė Kristina Giedraitienė.
Nuotraukų autorė Emilija Giedraitytė
2019 m. rugsėjo 20 dieną, minint kunigo, rašytojo, literatūros istoriko ir kritiko, visuomenės veikėjo Juozo Tumo Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, Kaune iškilmingai atidengtas paminklas greta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Ši vieta besidomintiems Kauno istorija gerai žinoma – 1920-1933 metais jos rektoriumi ir buvo garbusis kunigas, „deimančiukų“ kiekviename sutiktame asmenyje ieškojęs, gerumą, atjautą, paguodos žodį dosniai dalijęs. Iškilmės prasidėjo Šv. mišiomis, kurias aukojo rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius, prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios gvardijonas dr. Saulius Paulius Bytautas.
2019-09-14 Varėnos raj. Kasčiūnų kaime įvyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame dalyvavo ir 
– Sveiki atvykę į ežerų, eglynų ir debesų kraštą, – šiuo sveikinimu Lietuvos bajorus pasitiko Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai. Saulėtą, jau rudeniui betiesiančią ranką paskutinę vasaros dieną, maloniai pakviesti atstovai iš visos Lietuvos bajorus vienijančių organizacijų, atvyko pasveikinti LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos narių 25-erių metų sukaktuvių proga.
Puikiai organizuotos pažintinės programos metu Žemaitijos nacionalinio parko centre Plateliuose aplankyta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. XIX amžiuje statytame liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais Platelių dvaro svirne klausėmės išsamaus, įtaigaus pasakojimo apie Platelių dvarą, Pilies salos istoriją, jau legendomis virtusias praeities dienas. Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Priklausęs Lietuvos valdovams, po 1795 m. padalijimo atiteko caro rūmų kamerdineriui Augustui Šuazeliui Gufjė – jo sūnaus Oktavijaus antroji žmona buvusi garsios ir įtakingos LDK giminės atstovė Sofija Tyzenhauzaitė. Jų valdymo metu Platelių dvaras klestėjo, buvo svarbus kultūros, politikos, ūkio centras. Sakoma, kad 1940 m. rūmus nacionalizavus, iš jo išgabenta daugybė meno vertybių, gausi biblioteka, skulptūros, baldai, visas archyvas. Kolekcija pateko į Žemaitijos „Alkos“ muziejų. Iki mūsų dienų pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, restauruojami keli ūkiniai pastatai, tebešlama senasis parkas.
Svarbių istorinių įvykių minėjimas sulaukė didelio bendruomenės, šventės dalyvių susidomėjimo. Po Šv. Mišių Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje, Anykščių kamerinio choro „Salve Cantus“ koncertinės programos metu skambėjo vyskupo Antano Baranausko ir 1863-iųjų metų sukilėlių giesmės. Karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ nariai atkūrė 1863-iųjų metų sukilėlių stovyklavietę, Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji pavana“ šokėjai supažindino su renesanso epochos šokių kultūra. Vyko dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ premjera (režisierius Tadeušas Bistramas).
