Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas – istorinės atminties įprasminimo rėmėjas.
2019 m. rugsėjo 19 dieną Kaune buvo pagerbtas ir įamžintas iškilios, išskirtinės asmenybės – profesoriaus, monsinjoro Vytauto Kazlausko (1919 – 2008) atminimas. Iš gimtosios sodybos Avikilų kaime (Marijampolės apskr.) nueitas didžiai prasmingas Gyvenimo kelias – kaip Lietuvos laisvės kovų dalyvis priešinosi sovietų okupacijai beveik 40 m. dirbdamas Vatikano radijo laidų lietuvių kalba organizatoriumi, redaktoriumi, laidų vedėju. Šios Vatikano radijo laidos buvo Lietuvoje ypač laukiamos, slapčia klausomos sovietų erdvėje neskelbiamos pasaulio naujienos, Lietuvos katalikų bažnyčios „Kronikos“ tekstai, gaivintos laisvės viltys.
Sugrįžęs į Lietuvą, profesorius aktyviai įsitraukė į Vytauto Didžiojo Universiteto atkūrimo veiklą, tapo atkuriamojo Senato nariu, universiteto kapelionu, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Iki šiol su pagarba prisimenamos profesoriaus Vytauto Kazlausko skaitytos įdomios, nuoširdžios paskaitos pilnutėlėse universiteto auditorijose. Kupinas viltingų idėjų, pasiaukojimo ir atjautos garbusis monsinjoras tėviškėje, vėliau ir Kaune įkūrė socialinius centrus – šeimynas „Vaiko tėviškės namai“ – juose saugią, visavertę emocinę, edukacinę aplinką rado šimtai našlaičių, beglobių vaikų.
Už nuopelnus Lietuvai monsinjoras Vytautas Kazlauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, jam suteiktas Marijampolės rajono Garbės piliečio vardas.
(Parengta pagal: A. Buškevičienė, V. Kubilius monografija „Monsinjoras Vytautas Kazlauskas: Tiesa padarys jus laisvus“ 2010 m. Kaunas, Pasaulio lietuvių centras.)
2019-09-14 Varėnos raj. Kasčiūnų kaime įvyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame dalyvavo ir 
– Sveiki atvykę į ežerų, eglynų ir debesų kraštą, – šiuo sveikinimu Lietuvos bajorus pasitiko Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai. Saulėtą, jau rudeniui betiesiančią ranką paskutinę vasaros dieną, maloniai pakviesti atstovai iš visos Lietuvos bajorus vienijančių organizacijų, atvyko pasveikinti LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos narių 25-erių metų sukaktuvių proga.
Puikiai organizuotos pažintinės programos metu Žemaitijos nacionalinio parko centre Plateliuose aplankyta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. XIX amžiuje statytame liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais Platelių dvaro svirne klausėmės išsamaus, įtaigaus pasakojimo apie Platelių dvarą, Pilies salos istoriją, jau legendomis virtusias praeities dienas. Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Priklausęs Lietuvos valdovams, po 1795 m. padalijimo atiteko caro rūmų kamerdineriui Augustui Šuazeliui Gufjė – jo sūnaus Oktavijaus antroji žmona buvusi garsios ir įtakingos LDK giminės atstovė Sofija Tyzenhauzaitė. Jų valdymo metu Platelių dvaras klestėjo, buvo svarbus kultūros, politikos, ūkio centras. Sakoma, kad 1940 m. rūmus nacionalizavus, iš jo išgabenta daugybė meno vertybių, gausi biblioteka, skulptūros, baldai, visas archyvas. Kolekcija pateko į Žemaitijos „Alkos“ muziejų. Iki mūsų dienų pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, restauruojami keli ūkiniai pastatai, tebešlama senasis parkas.
Svarbių istorinių įvykių minėjimas sulaukė didelio bendruomenės, šventės dalyvių susidomėjimo. Po Šv. Mišių Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje, Anykščių kamerinio choro „Salve Cantus“ koncertinės programos metu skambėjo vyskupo Antano Baranausko ir 1863-iųjų metų sukilėlių giesmės. Karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ nariai atkūrė 1863-iųjų metų sukilėlių stovyklavietę, Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji pavana“ šokėjai supažindino su renesanso epochos šokių kultūra. Vyko dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ premjera (režisierius Tadeušas Bistramas).
