Renginiai

Forumas dvarų paveldo aktualijoms aptarti

2023 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotas ir  kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Valstybine kultūros paveldo komisija, Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Kultūros ministerijos parengtas forumas dvarų paveldo aktualijoms aptarti.

 

Forumo metu Lietuvos Respublikos institucijos, organizacijos, ekspertai, dvarų valdytojai diskutavo apie dvarų sodybų apsaugos teisinio reguliavimo, tyrimų, valdysenos ir įveiklinimo iššūkius. Buvo aptartos galimybės ir potencialas, kuriuos vietos bendruomenėms, savivaldai ir visai šaliai atveria kultūros paveldo objektų išsaugojimas bei atvėrimas visuomenei.

Išskirtinis forumo dalyvių dėmesys buvo skiriamas instrumentams, kurie dvarų sodybų apsaugai gali turėti esminę reikšmę: diskutuota apie naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo redakciją, aptarti dvarų apsaugos programos kontūrai, pristatytos ekspertinių institucijų perspektyvos ir vertinimai dėl neprivatizuotinų dvarų sąrašų sistemiškumo ir kompleksiškumo.

Diskusijų metu Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovė Kristina Giedraitienė konferencijos dalyvius supažindino su šių dienų aktualiu klausimu – vykdant atsinaujinančių elektros gavybos šaltinių plėtrą, įrengiamus didelio aukštingumo vėjo jėgainių parkus Lietuvos teritorijoje. Šie dariniai esmingai keičia šimtmečius kurtą kraštovaizdį, grėsmingai priartėja prie kultūros paveldo objektų, regioninių parkų, hidrografinių draustinių. Renginio metu svarstyta šiai svarbiai temai parengti atskirą diskusiją.

 

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informaciją.

LBKS informacija

Nuotraukų autoriai – Artūras Giedraitis; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

LBKS

LBKS susirinkimas

Gerb. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo nariai.
Kviečiame Jus į LBKS visuotinį narių susirinkimą-suvažiavimą.
Susirinkimas įvyks 2023 m. lapkričio 18 d. (šeštadienį) 12 val. Kaune Papilio g. 9.
Darbotvarkėje:
1. LBKS vado ataskaita.
2. LBKS kanclerio ataskaita
3. LBKS revizoriaus ataskaita
4. LBKS Legitimacijų tarybos pirmininko ataskaita.
5. LBKS narių pasisakymai.
6. LBKS vado rinkimai.
7. LBKS Legitimacijų tarybos rinkimai.
8. Diskusijos
Sveikinimai

Kauno apskrities bajorų draugijos vadovei įteiktas apdovanojimas

2023 m. rugpjūčio mėn. Kauno apskrities bajorų draugijos vadovei įteiktas garbingas apdovanojimas – Kristina GIEDRAITIENĖ už svarų indėlį į Kauno miesto kultūrinį ir socialinį gyvenimą, neatlygintiną paramą istoriniams objektams išsaugoti ir pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą apdovanota Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.

 

 

 

KABD informacija

Renginiai

Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenėje

2023 m. liepos 29 d. įvyko iškilmingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginys – Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenėje.

Šventė prasidėjo Šv. Mišių auka už bajorų gimines Šv. Domininko bažnyčioje Palėvenėje, kurias aukojo Šv. Domininko bažnyčios klebonas teol. m dr. kunigas Rimantas Gudelis.

   

Šv. Mišių metu giedojo parapijos choras (vadovė p. Gintautė Bakanavičienė). Gausiai susirinkusieji šventės dalyviai, svečiai išgirdo išsamų pasakojimą apie Palėvenės bažnyčios istoriją amžių tėkmėje.

Iškilmingo renginio vedantysis p. Artūras Giedraitis perskaitė susirinkusiems svečiams padėką, kurią Asociacijai Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas  perdavė Lietuvos Respublikos Seimo narė p. Angelė Jakavonytė. Padėkos tekste be kita ko sakoma:

„…Nuoširdžiai dėkoju Jums už Jūsų prasmingus ir kilnius darbus Lietuvos labui. Dėkoju už Jūsų pilietiškumą, patriotizmą, už prasmingą iniciatyvą atminimo ženklu – skulptūrine kompozicija – įamžinti reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ąsias metines Sudargo mieste… Ir šis atminimo ženklas ir kita istorinę atmintį įprasminanti Jūsų veikla yra neįkainojamas indėlis į visuomenės patriotinį ugdymą bei Lietuvos valstybingumo stiprinimą…“

       

 

Po Šv. Mišių ir Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo ceremonijos, šventė tęsėsi Palėvenės dvaro sodyboje, kurioje kasmet bajorus nuoširdžiai pasitinka p. Nijolė Milaknienė, p. Daiva ir p. Egidijus Matulevičiai.

Ši, jau gilia tradicija tapusi bajorų vasaros susibūrimo šventė vėl sukvietė gausų būrį svečių – bajorai atvyko iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Palangos, Tauragės, Šiaulių, Telšių…

Kviestiniai šventės dalyviai – Veliuonos kultūros centro nariai (vadovė p. Irma Svetlauskienė) parengė teatralizuotą programą, skirtą Renesanso kultūrai, pakvietė bajorus į istorinių šokių pamoką…

     

Nuoširdus bendravimas, bičiulystė, geranoriškumas, bendrų prasmingų darbų aptarimas ir naujų numatymas, kvietimai vėl ir vėl susitikti – reikšminga bajorų veiklos erdvė, kurioje telkiasi protėvių atminimą ir priesakus gerbiantys bajorų ainiai.

Tad teaidi garbingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo šūkis – In Honorem Progenitorum! Protėvių Garbei!

 

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

Renginiai

Praeities atspindžiai leidiniuose – popietė Kidulių dvare

Gražia tradicija yra tapę nuolat rengiami arbatos vakarai Kidulių dvare (Šakių r.).

 
2023 m. liepos 5 d. teatralizuotas vakaras istoriniame Kidulių dvare buvo ypatingas: vakaro svečiai –
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos nariai Kristina ir Artūras Giedraičiai pristatė LGHD
sumanytą ir rėmėjų lėšomis išleistą monografiją „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16 d.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai“.

 
Gausiai susirinkę klausytojai, Kidulių bendruomenė, Šakių r. savivaldos atstovai, Vilkaviškio turizmo
ir informacijos centro darbuotojai susipažino su monografijos sukūrimo, leidybos ypatumais,
bendroje diskusijoje buvo aptartos istorinės atminties išsaugojimo aktualijos, nuskambėjo kvietimas
labiau pažinti Lietuvą kūrusių ir šiandien kuriančių žmonių gyvenimus; jaunąją kartą sudominti sava
istorija – šeimos, giminės, krašto, Valstybės; išsaugoti ateities kartoms privačius giminių archyvus,
dokumentų rinkinius, nuotraukų albumus – kaip nenutrūkstamą Valstybės kūrimo giją.


LBKS informacija

Renginiai

Istorinėje Dubičių vietovėje iškilmingai paminėtos 1863–1864 m. sukilimo 160-osios metinės

2023 gegužės 5 d. Dubičiuose, Varėnos r., iškilmingai paminėtos 1863–1864 m. sukilimo
160-osios metinės bei pagerbtas 1863 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyvių – Liudviko
Narbuto ir jo bendražygių – atminimas. Šis sukilimas buvo solidari keturių tautų kova,
siekiant susigrąžinti laisvę ir išsivaduoti iš Rusijos imperijos.

 
Minėjimas prasidėjo pėsčiųjų žygiu nuo L. Narbuto žūties vietos iki Dubičių Švč. Jėzaus
Širdies bažnyčios. Vėliau šioje bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, po kurių minėjimas
persikėlė prie 1863 m. sukilimo dalyvių paminklo. Susirinkusieji pagerbė sukilimo dalyvių
atminimą, buvo prisiminta sukilėlių žūties istorija.

 
Renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės ir partnerių iš Lenkijos Respublikos
Myslibužo (Myślibórz, iki 1945 m. Soldin) apskrities administracijų nariai, Myslibužo S.
Dariaus ir S. Girėno vardo gimnazijos mokiniai, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje,
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Nevyriausybinių organizacijų,
stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos (NOKT)
nariai, asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai, Valstybės sienos apsaugos
pareigūnai, šauliai, istorinės atminties organizacijų nariai.
Renginio metu grojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, vyko Kauno pavieto
Laisvųjų šaulių pasirodymas.

 
NOKT, LBKS vardu susirinkusius šventės dalyvius pasveikino Kristina Giedraitienė –
apžvelgė visuomeninių organizacijų veiklos svarbą, išsaugant ir perduodant jaunajai kartąi
istorinį paveldą, ypač iššūkių kupiname dabarties pasaulyje.
Istorinės atminties organizacijų vardu Artūras Giedraitis ir Kristina Giedraitienė Varėnos
rajono savivaldybės merui Algiui Kašėtai, Lenkijos Respublikos Myslibužo apskrities
vadovui Andrzej Potyra ir Lenkijos ambasados Lietuvoje pirmajam sekretoriui Daniel
Slupek įteikė VšĮ LDK atminties rūmai ir asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas
iniciatyva išleistus albumus „Praeities artefaktai“ (Dubičiai, 2019 m., sudarytojai prof.
habil. dr. Arvydas Palevičius bei poetas Gintaras Patackas), pabrėždami svarbių Lietuvai
istorinių įvykių minėjimo Dubičiuose tęstinumą: prisiminta, kad 2019 spalio 13 d. J. E.
Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Dubičių parapijos kunigas klebonas Almantas Kibirkštis
Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriuje pašventino paminklą „Rūpintojėlis“
(autorius skulptorius Saulius Kriščiukaitis), kuris dedikuotas svarbioms Lietuvai istorinėms
datoms – Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir  1920 07 12 taikos sutarties tarp Lietuvos
ir Rusijos 100-osioms metinėms – paminėti. Paminklo pastatymo ir renginio iniciatoriai,
vykdytojai bei rėmėjai buvo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, LDK atminties rūmai,
Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino Ričardo Kliučinsko fondas, Dubičių parapijos
bendruomenė, Kaniavos seniūnija.

 
Dubičiai (Varėnos raj.) kronikose minimi nuo 1365 m. Čia stovėjo gynybinė pilis, vėliau
Lietuvos Valdovų  dvarvietė. 1863 m. gegužės 4 d. sukilimo vado Liudviko Narbuto (istoriko
T. Narbuto sūnaus) būrys buvo užpultas Rusijos kariuomenės dalinio 4 km nuo Dubičių
kaimo. Per kautynes Liudvikas Narbutas žuvo. Kautynėse kartu su vadu žuvo 13 sukilėlių, jie
buvo palaidoti bendrame kape, Dubičiuose, kur 1933 m. pastatytame paminkle įrašytos
žuvusiųjų pavardės ir sukilėlių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

 

Parengė Kristina Giedraitienė
KABD Vadė
Autorės nuotraukos

Renginiai

Signatarų genealogijos

LNM Signatarų namuose visuomenei pristatyta Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos sumanyta ir išleista knyga „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

 

Kolektyvinės monografijos sutiktuvės įvyko 2023 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, LNM Signatarų namuose, Vilniuje.

Į iškilmingą šventę atvyko knygos tekstų autoriai, Signatarų giminių palikuonys, visuomenininkai, Lietuvos archyvų, muziejų, valstybinių institucijų atstovai,  LNM Signatarų namų moksliniai darbuotojai, knygos rėmėjai – visi, padėję išleisti šią unikalią savo turiniu knygą.

Renginį moderavo dr. Valdas Selenis. Sveikinimo žodį gausiai susirinkusiems svečiams tarė prof. Liudas Mažylis, LR Seimo narė Angelė Jakavonytė, LR Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolis, p. Nijolė Petrulytė – Štriupkuvienė, LGHD nariai Kristina GiedraitienėSigita GasparavičienėVidimantas KučasVilius BotyriusSaulius Žaldokas, gyd. Vilma Daugėlienė, skulptorius Saulius Kriščiukaitis.

Šios knygos sudarymą, leidybą inicijavo visuomeninė organizacija – asociacija Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija.

Kelerius metus Lietuvos ir užsienio archyvuose intensyviai dirbo keturiolika Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių, genealogijos tyrėjų, istorikų.

 

Monografijoje pateikiami  kiekvieno signataro genealogijos apžvalginiai straipsniai su šaltinių nuorodomis ir nuotraukomis, kurios saugomos ne tik Lietuvos archyvuose, muziejuose, bet ir signatarų giminių rinkiniuose, tad dauguma jų publikuojamos pirmą kartą. Remiantis  archyviniais dokumentais, sudarytos signatarų genealoginės schemos. Metrikinių dokumentų kopijos iš lotynų, lenkų, rusų ir kt. kalbų išverstos į lietuvių kalbą, knygoje pateikiamos išsamios vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

 

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija yra nepelno siekianti organizacija veikianti pagal LR asociacijų įstatymą, jos nariai dirbo visuomeniniais pagrindais, knyga išleista aukotojų lėšomis. Finansinę paramą suteikė asociacijos „Kauno apskrities bajorų draugija“, „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“.

Ruošiant leidinį, bendradarbiauta  su VšĮ „Pasaulio lietuvių centras“ ir spaustuve UAB „Petro ofsetas“. Knygos tiražas – 700 egz., apimtis – 528 psl.

Metų eigoje leidinį numatoma pristatyti renginių metu visoje Lietuvoje.

Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė

Renginiai

Naujųjų Metų šventė 2023 m. sausio 7 d. Kaune Lietuvos Karininkų Ramovėje Kunigaikščių menėje

Nutolo metai – kiekvienam iš mūsų atnešę savų išbandymų, darbų, lūkesčių…

Naujuosius pasitinkame su viltimi – tikėjimu, kad negandos nutols, taikos laikas išliks, visus suburs bendras darbas artimo gerovei ir Tėvynės labui.

Į tradicinę Naujametinę Lietuvos bajorų šventę susirinkę svečiai šiais linkėjimais dalijosi, didelį dėmesį skyrė labdarai, dosniai aukojo.

 

Bajorijos istorija kupina puikių aukojimo, dosnumo pavyzdžių, tad ir šio šventinio renginio metu vyko puikių atsiliepimų sulaukusi labdaros-paramos loterija – kaip gilias mecenatystės tradicijas turinti dosnumo erdvė .

Ypatingai džiugino pačių bajorų (ar bajorų giminių) įsteigti, aukojami prizai – knygos, paveikslai, meno dirbiniai, rankdarbiai, saldžios dovanos. Su dideliu nuoširdumu bajorų  menininkų, verslo, kultūros atstovų labdarai skirtos dovanos suteikė daug  džiaugsmo jas laimėjusiems bajorams, o visos loterijai ir labdaros aukcionui skirtos lėšos bus perduotos Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčios reikmėms. Šiuo nelengvu laikotarpiu ši parama yra ypatingai laukiama.

 

Šventės metu koncertavo Kauno muzikinio teatro solistai – Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatai, bendrijos „Harmonijos renginiai“ nariai: Gytis Murauskas, Emilija Bagdonaitė; akomponavo pianistė Domantė Matulevičiūtė. Dviejų dalių koncertinėje programoje skambėjo arijos iš žinomiausių operų, operečių.

                           

Nuoširdžią, džiaugsmingą vakaro nuotaiką kūrė vedantysis p. Vilius Kaminskas.

Dėkojame visiems bajorams už nuostabią šventę, kurią sukūrėme visi kartu!

Iki naujų susitikimų, prasmingų darbų ir švenčių!   

Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

Renginiai

Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Kaune

2022 m. lapkričio 26 dieną į Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčią Kaune susibūrė bajorų palikuonys ne tik iš visos Lietuvos, bet ir už Atlanto nutolusių kraštų. Tądien į Lietuvos Bajorų Kraštų Asociacijos Draugijų narių gretas priimta 16 naujų bajorų palikuonių, dokumentais patvirtinusių bajoriškos giminės tęstinumą.

Šv. Mišias už garbingą protėvių atminimą aukojo Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas, prasmingą homiliją apie istorinės atminties tęstinumą pasakė diakonas br. Saulius Bernardas Belickas.

Iškilmingą Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimą pradėjo Lietuvos bajorų Garbės Vadas, vyriausias Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Šventės dalyvius sveikino Kauno apskrities bajorų Draugijos Vadė Kristina GiedraitienėLietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Vadas Egidijus Matulevičius.  Dalyvavo LBKS Klaipėdos krašto bajorų Draugijos Vadas Antanas SirtautasLegitimacijų Komisijų vadovai  – Vilius Bučys, Artūras Rūkas DaujotisLBKS kanclerė Jovita Antanaitienė. Bajorystės Pripažinimo Aktai įteikti 16 bajorų.

Šventės metu visuomenei pristatyti naujausio tęstinio LBKS žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 2. 2022 m.“ numeriai, sulaukę didelio bajorų ir šventės dalyvių susidomėjimo. Žurnalo puslapiuose – asociacijos narių tekstai, moksliniai straipsniai, publikuojamos fotografijos – pasaulinių foto konkursų laureatų darbai.

Žurnalo autorių tarpe – viešnios iš Lenkijos, poetės, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonių asociacijos“ prezidentės Iwonos Zavišos Chržanovskos eilėraščiai.

Šių metų naujoji žurnalo rubrika – Jaunųjų raštai – su Kauno tautinės kultūros centro keletą dešimtmečių organizuojamo moksleivių konkurso „Giminės Medis“ laureatų darbais. Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas, Kauno apskrities bajorų Draugija yra nuolatiniai šio konkurso rėmėjai, laureatus apdovanoja padėkos raštais, knygomis, leidiniais, o šiemet trijų laureatų darbai publikuojami žurnalo puslapiuose. Tikime, kad ši idėja bus prasminga, įkvėps jaunąją kartą išsaugoti pradėtą giminės atminimo puoselėjimo kelią…

Iškilmių metu koncertavo ir nuoširdžių aplodismentų sulaukė Kauno mišraus choro „SALUTO“ nariai (meno vadovė Ramutė Štreimikytė, akomponavo Kęstutis Paulaitis).

Pakilios, vienijančios šventės nuotaiką išsinešėme į savus namus – kad su bendraminčiais vėl susiburtume prasmingiems darbams Protėvių Garbei!

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

Renginiai

Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms (1422-2022) – skulptūrinė kompozicija

2022 m. rugsėjo 30 dieną, Sudargo mieste vyko iškilmingas renginys, kurio metu
visuomenei pristatytas ir atidengtas monumentas Melno taikos sutarties 600-osioms
metinėms įamžinti.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vėliau, Sudargo
laisvės aikštėje įvyko iškilmingas paminklo atidengimas, pašventinimas, nuaidėjo šventinės
šaulių salvės. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai – prof. Valdas Rakutis,
Irena Haase, Giedrius Surplys, užsienio šalių ambasadoriai: Jo Ekselencija Danijos Karalystės
ambasadorius Lietuvoje Hans Brask, Jo Ekselencija Jungtinės Karalystės ambasadorius
Brian Olley, Italijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Alice Barberis, Estijos
Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Maris Tippo, Lenkijos Respublikos
ambasados patarėja Anna Kozłowska- Słupek, Rumunijos ambasados konsulinio skyriaus
vadovas Radu Mihai Șerbănescu. Sveikinimo žodžius perdavė Europos parlamento narys
prof. Liudas Mažylis, sveikinimo žodžius tarė Šakių raj. Meras Edgaras Pilypaitis, mjr. Donatas
Mazurkevičius, Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė,
Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė. Projekto rėmėjams ir partneriams buvo įteiktos meninės
padėkos, dovanos.

 
Prie renginio svečių jungėsi Vyčių žygio dalyviai – keletą dienų trukusio žygio kairiuoju
Nemuno krantu (Kriūkai – Sudargas) raiteliai.

   
Viso renginio metu skambėjo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro
(kapelmeisteris ir dirigentas kpt. Ričardas Kukulskis, dirigentas doc. Kazys Daugėla) atliekami
kūriniai.


Renginį įamžino LBKS narys, metraštininkas, bajoras Steponas Kubeckas – filmų nuorodos
Youtube kanalu:
2022 09 30 F. nr. 829 aut. St. Kubeckas. Melno sutarčiai 600m.
0:03 / 47:48

2022 09 30 Filmo nr. 830 aut. St. Kubeckas Melno sutartis 600m.

Renginį filmavo LRT televizija. Reportažo nuoroda:
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1791241/melno-taikos-sutarties-metiniu-proga-paminklas-taikai-
prie-seniausios-europoje-tarptautines-sienos

Organizatorių vardu nuoširdžiai dėkojame visiems, susibūrusiems į prasmingą renginį,
skirtą istorinei atminčiai įamžinti – paminklas sukurtas ir pastatytas visų jūsų gera valia
ir finansine parama!


————————————
Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose
santykiuose – Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m.
rugsėjo 27 d.  prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu –  iš esmės
buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų
įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.
Šia sutartimi Lietuvai buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija,
pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų
valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės
nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.
1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje
stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės
(Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:
„… Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti … Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:
… reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės
einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų
Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną),
ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau
leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog
per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten,
kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės…“.
„…et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo
directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex
parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit
Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium
Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem
eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad
ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat
fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum…“


(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė  Artūras Dubonis.
2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas
Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai
procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch
(LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno
taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422
roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad,
pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės.
Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių
sukakties (1422-2022) minėjimą, istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo
skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo mieste. Projekto
idėją pasiūlė asociacijos – Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių
ordinas (vadovas Artūras Giedraitis),  Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (vadovas
Egidijus Matulevičius),  Kauno apskrities bajorų draugija (vadovė Kristina Giedraitienė),
VšĮ LDK Atminties rūmai (vadovas Danielius Vervečka).
Paminklas pastatytas Sudargo mieste, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos
sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi
iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).
Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai
elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų
šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas
siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas
kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.
Pagal Melno taikos sutartį Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik
į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją, Lietuva teisiškai įtvirtino priėjimą prie Baltijos
jūros, ruože nuo Palangos iki Šventosios, o po šios sutarties pasirašymo buvo  baigti 200 metų
trukę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Kryžiuočių ordinu.
Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik
Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!

———————————————
The monument to commemorate the 600th anniversary of the Melno Peace Treaty – as a
result of the social initiative (1422-2022)

A significant political achievement of the Lithuanian ruler Vytautas the Great in interstate
relations – the Peace Treaty of Melno, known by contemporaries as the Eternal Peace, has
been concluded on 27 th  of September, 1422 near the Lake of Melno (now the Republic of
Poland) between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland with the Order of
the Teutonic Knights. Basically, it was the consolidation of the results of the victory over the
Order of the Teutonic Knights in the Battle of Tannenberg (Žalgiris in Lithuanian, July 15-17 th ,
1410) and ended the wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order.
Užnemunė (Sūduva, Sudovia region) and Žemaitija (Samogitia), the coastal stretch from
Palanga to Šventoji, were finally recognized by the treaty for Lithuania, thus redistributing the
territories controlled by the Teutonic and Livonian Orders. The date of the treaty is also a
historical point of legal and political independence of Žemaitija (Samogitia) from the Teutonic
Order.
The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 as the year of Sūduva (Sudovia)
emphasizing that after the signing of the Melno Peace Treaty, Sūduva region was permanently
annexed to the Grand Duchy of Lithuania.
In anticipation of the commemoration of the 600th anniversary (1422-2022) of a significant
historical event for Lithuania – the Peace Treaty of Melno, organizations that nurture historical
memory initiated the creation and installation of a sculptural composition in Sudargo town, in
Sūduv (Sudovia) region. The idea of the project was proposed by members of associations –
Order of Knights of St. Adalbert-Grand Duchy of Lithuania (head Artūras Giedraitis),
Association of Lithuanian Noble Lands (head Egidijus Matulevičius), Kaunas County Nobles’
Society (head Kristina Giedraitienė), Community of the Nobles Descendants (head Danielius
Vervečka).
The monument was built in the town of Sudargas, thereby noting that the part of the border
established by the Melno Peace Treaty from Lake Vištytis to the Nemunas river at the mounds
of Sudargas has remained unchanged to this day (a border that has not changed for so long is
a unique case in the history of all of Europe).

The composition of the monument (sculptor Saulius Kriščiukaitis) consists of three symbolic
elements. The stairs symbolize seeking a political solution. The Gothic arch with the split at the
top symbolizes the peace agreement between the hostile countries that still remain unfriendly
(an artistic solution with the aim of adding dynamism to the Gothic architectural detail). And the
sword that is propped up in a non-combat position symbolizes the end of fights and
disagreements, but as a weapon it remains a symbol of vigilance.
According to the Melno Peace Treaty, the Teutonic Order finally renounced any rights not only
to Užnemunė (Sūduva, Sudovia region), but also to Žemaitija (Samogitia); Lithuania legally
established access to the Baltic Sea, in the stretch from Palanga to Šventoji, and after the
signing of this treaty, the 200-year-long Wars between the Grand Duchy of Lithuania and the
Teutonic Order ended.
We sincerely thank all well-wishers, supporters, executors of the project – only thanks
to you, this important date for the history of Lithuania will be passed on to future
generations!

FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ (FINANCIAL SUPPORT FOR THE
CONSTRUCTION OF THE MONUMENT WAS PROVIDED BY):

 Aleksandras Selezniovas
 Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordinas, vadovas
Artūras Giedraitis
 Algimantas Kačiuška
 Vladislavas Goštautas
 Zofija Greathouse
 Stefanija Borzenkienė
 Janina Pesliakienė
 Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
 Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
 LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
 Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
 UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
 LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
 Albinas Dementiška
 Vitalija Kalvelienė

 Modestas Vaitiekūnas
 LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
 Kornelija Vytautė Giedraitytė
 Emilija Giedraitytė
 Vilma ir Kazys Daugėlos
 Rūta Pilypienė
  Irena Daugėlienė
 Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
  Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
 Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
 Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
 Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, vadovas Motiejus Jakubauskas
 Prof. Habil. Dr. Arvydas Palevičius
 Dr. Raimundas Kaminskas
 Raimundas Charževskis

PROJEKTO PARTNERIAI (PARTNERS OF THE PROJECT):

 Vilkaviškio vyskupija, J. E. vyskupas Rimantas Norvila; generalvikaras
monsinjoras Gintautas Kuliešius
 Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
 Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas
kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM
 Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Virginijus Kelertas, kunigas
Juozas Mišeikis
 Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
 Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
 Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
 UAB „Bakūžė LT“, direktorius Vaidas Morkevičius
 VšĮ Pasaulio lietuvių centras, direktorius Valdas Kubilius
 Redaktorė Simona Grušaitė-Šukienė, VDU
 Anglų kalbos vertėja, mokytoja Neringa Marcinkevičienė
 Žemutinės Palėvenės dvaras, valdytoja Nijolė Marija Milaknienė
 Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės
gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys

 UAB „Blyksnis“, direktorius Aleksandr Markin
 Ūkininkas Jurgis Miliūnas
 Majoras Donatas Mazurkevičius
 Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
 Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, vadovas kapelmeisteris
kpt. Ričardas Kukulskis
 Kompozitorius, dirigentas LMTA doc. Kazys Daugėla
 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas
Timinskas
 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda,
vadas Dainius Stepšys
 Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
 KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius

Parengė Kristina Giedraitienė

Kauno apskrities bajorų draugijos Vadė

(Nuotraukos Egidijaus Matulevičiaus)