2025 m. balandžio 5 d. Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo asociacijų nariai lankėsi Pagryžuvio dvaro rūmuose (Kelmės r.), kurie tądien atvėrė duris pirmiesiems lankytojams, tuo pradedant ekskursijų ciklą visuomenei.
Atvykusius svečius, miestelio bendruomenę pasitiko ir apie dvaro istoriją pasakojo Kristina ir Artūras Giedraičiai.
Dešiniajame Gryžuvos upės krante esanti Pagryžuvio dvarvietė archyviniuose dokumentuose minima nuo XVI amžiaus.
XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras tapo garsios Žemaičių bajorų Pšeciševskių (Przecziszewski, h. Grzymała) giminės valda, kurios savininkai garsėjo švietėjiška veikla, patriotinėmis nuotaikomis, geru išsilavinimu. Jeronimo Pšeciševskio (1805-1881 m.) užsakymu 1859 m. buvo pastatyti romantinio stiliaus rūmai (turintys ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų) pagal garsaus architekto Fulgento Rimgailos projektą.
Jeronimas Pšeciševskis – Raseinių apskrities bajorų vadovas – rėmė 1863 m. sukilėlius, buvo represuotas, ištremtas. 1866 m. Jeronimo ir Celinos Burbaitės Pšeciševskių dukra Celina (1847-1916 m.) ištekėjo už Izidoriaus Romerio (1843-1910 m., h. Laski), kuris 1878 m. išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą, vėliau jame gyveno kelios Romerių kartos.
Pirmojo pasaulinio karo metu dvaras stipriai nukentėjo, buvo apgriautas. Po 1922 m. įvykdytos žemės reformos Eugenijui Romeriui (Izidoriaus ir Celinos Pšeciševskytės Romerių sūnui) teko atsisakyti paveldėto Pagryžuvio dvaro, jis persikėlė gyventi į šeimai priklausiusį Tytuvėnų dvarą.
Naujas dvaro rūmų istorijos etapas prasidėjo nuo 1929 m., kada Pagryžuvio dvaro rūmuose veikė Jėzaus Draugijos (Jėzuitų ordino) vienuolynas ir noviciatas (naujokynas). Jėzuitai rūmus atstatė, įrengė koplyčią, kurioje lankėsi apylinkių gyventojai, pritaikė daug tuo metu svarbių techninių naujovių, puoselėjo parką. 1948 m. Jėzuitų noviciato vyresniojo – tėvo Jono Danylos ((1905 – 2000 m).; nuo 1941 m. Pagryžuvio koplyčios rektoriaus, 1958 – 1989 m. Lietuvos jėzuitų provincijolo) rūpesčiu jėzuitų naujokyno auklėtiniai pasitraukė į Vakarus, kiti – liko Pagryžuvyje (iki šiol šiltai prisimenamas brolis Vladas Alesius, uoliai vykdęs pastoracinį darbą). Pasaulinio pripažinimo vėlesniais metais sulaukė Pagryžuvio noviciato auklėtinis, istorijos profesorius, teologijos mokslų daktaras, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje vicerektorius kun. Paulius Rabikauskas SJ (1920 – 1998 m.).
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų pastate veikė Kelmės apskrities ligoninė, sanatorija, socialinės globos namai. Iki šių dienų išliko autentiški dvaro sodybos pastatai – dvaro tarnautojų namas, virtuvės-skalbyklos patalpos.
Dvaro teritoriją juosia nuostabaus grožio parkas, XIX a. viduryje įkurtas pagal rūmus sukūrusio architekto Fulgento Rimgailos projektą. Mišraus stiliaus Pagryžuvio parkas išsidėstęs išraiškingoje, gražaus reljefo teritorijoje – banguotame Gryžuvos upelio dešiniajame krante, dviejose terasose: viršutinėje – prie rūmų, ir apatinėje – prie ramaus tvenkinio, ramiai sruvenančio Bliukės upelio. Parke gausu retų medžių, krūmų rūšių, jaukios tujų alėjos, apžvalgos kalvelės.
Dėkojame svečiams, apsilankiusiems Pagryžuvio dvare, tikimės dar daug malonių susitikimų!
LBKS informacija
