Renginiai

Raudonės pilyje – medžioklės tradicijų šventė

2025 m. lapkričio 10 d. Raudonės pilyje (Jurbarko raj.) įvyko jau tradicija tapusi Šv. Huberto – medžiotojų globėjo minėjimui skirta šventė, sukvietusi medžiotojus, plačiąją visuomenę, visus, besidominčius istorinėmis tradicijomis. Šventės metu Lietuvos muzikų sąjunga (LMS) surengė IV Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkursą, pakvietė visos šalies atlikėjus, grojančius medžioklės instrumentais fiurstplesais (vok. Fürst Pless) ir parforshornais (vok. Parforcehorn). Konkurse dalyvavo ne tik patyrę muzikantai, medžioklės ragų ansambliai bet ir jaunieji solistai.

 

Medžioklės ragai – tai neatsiejama Europos medžioklės kultūros dalis. Jų skambesys ne tik praneša apie medžioklę, bet ir sukuria ypatingą atmosferą, pabrėžia medžioklės tradicijas ir ryšį su gamta. Nors Lietuvoje medžioklės tradicijos taip pat turėjo gilias šaknis, daugelis medžioklės signalų buvo perimti iš kitų šalių, ypač Vokietijos ir Austrijos. Šis konkursas tapo puikia galimybe atgaivinti ir puoselėti medžioklės muzikos tradicijas, supažindinti plačiąją visuomenę.

Šventė prasidėjo medžiotojų eisena, vėliau buvo aukojamas šventosios Mišios už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas.  Renginio metu vyko įvairios edukacinės veiklos.

Raudonės pilies kieme, kurios aplinka puikiai atliepė istorinį renginio turinį, buvo apdovanojami muzikinio konkurso laureatai. Šventėje dalyvavę Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo (LBKS) nariai išrinko jaunuosius laureatus, jiems buvo įteikti LBKS žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai“ numeriai, atminimo dovanos.

 

Pažymėtina, kad XVII ir XVIII amžiuose aukštuomenės ir karališkųjų medžioklių papročiai unitarinėje Lietuvos Lenkijos valstybėje nedaug skyrėsi nuo kitų Europos šalių. Nors kai kurie elito medžioklės ypatumai bei tradicijos XVIII a. pabaigoje, Lietuvai praradus nepriklausomybę, palaipsniui sunyko, šiuo laikotarpiu atgimsta, yra toliau puoselėjamos.

Renginio organizatorių,

LMS, LBKS informacija

LBKS

Istorinės atminties renginys Pernaravoje

2024 m. spalio 26 d. minėtos pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinės.

Į literatūrinę – muzikinę popietę Pernaravoje (Kėdainių raj.) skirtą  pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinėms paminėti, atvyko gausus būrys kraštiečių, akademinės bendruomenės narių, muziejininkų, istorikų, visuomenės veikėjų.

Pernaravos seniūnijos salėje išsamiai apžvelgta žymiosios kraštietės veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, visuomeninės iniciatyvos, ypatinga reikšmė kuriant ir išleidžiant pedagoginę medžiagą moksleiviams, bendradarbiavimą spaudoje. Klausytojai džiugiai sutiko žinią apie šiuo metu rašomą monografiją, skirtą Jadvygos Juškytės-Širšės gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Monografijos autorė – Loreta Andrulienė.

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo  vadovė Kristina Giedraitienė renginio metu apžvelgė asociacijos veiklą, išsaugant istorinę atmintį, Pernaravos bibliotekai perdavė kasmetinio leidinio – LBKS leidžiamo žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai“ egzempliorius.

Renginio dalyviai turėjo galimybę apžvelgti eksponuojamą parodą „Pernaravos krašto albumai“, sudarytą iš privačių asmenų, muziejų rinkinių.

 

Jadvyga Teofilė Juškytė (Juškevičiūtė) – lietuvių pedagogė, tautosakininkė, lietuvių tautinio atgimimo veikėja (gimė bajorų Juškevičių šeimoje Pernaravos dvare 1869 m. sausio 1 d. (pagal senąjį kalendorių – 1868 m. gruodžio 20), mirė  1948 m. kovo 16 d. Milvyduose (Kėdainių r.), palaidota Pernaravos kapinėse).

Pradžios mokslus baigė namuose, ją mokė tėvai ir privatūs mokytojai. Vos sulaukusi dvylikos, jau organizavo slaptą mokyklėlę ir joje net 15 metų mokė dažniausiai po dešimt vaikų.

Pirmuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus Jadvyga Juškytė  gavo iš dr. Jono Šliūpo (1861–1944), kuris bendravo su jos tėvais. Šiuos leidinius ji ne tik pati skaitydavo, bet ir platindavo patikimiems žmonėms. Nuo 1895 m. Širšės slapyvardžiu pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. XIX a. pab. tarp artimiausių Povilo Višinskio (1875–1906), Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) bičiulių buvo ir knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė Jadvyga Teofilė Juškytė. Jos tekstų buvo išspausdinta leidiniuose „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „ Varpas“. Spaudoje ji yra paskelbusi grožinės literatūros kūrinėlių, rengdavo spaudai ir mokyklinius vadovėlius. Kartu su P. Višinskiu 1898 m. aplankė sergantį Lietuvos Tautinės giesmės autorių Vincą Kudirką (1858–1899). Yra mokiusi Vlado Pūtvio-Putvinskio (1873–1929) žmoną Emiliją bei jos seseris Gruzdytes. Gyvendama Putvinskių šeimoje, rengdavo publikacijas „Varpui“, platindavo lietuvišką spaudą. 1905 m. J. T. Juškytę grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) pakvietė dirbti mokytoja jo įsteigtose ir išlaikomose mokyklose. Prisidėjo steigiant Žiburėlio draugiją.

Nepriklausomos Lietuvos metais organizavo valsčiaus savivaldybę, įsteigė kooperatyvą, buvo jo vedėja, organizavo šaulių būrį, ilgą laiką buvo jo pirmininkė. 1920–1930 m. dirbo pradžios mokyklos vedėja.

Apdovanota LDK Gedimino III laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

 

LBKS informacija

 

Šaltiniai:

Žurnalas „Žemaičių žemė“, prieiga internetu: https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/juskyte-jadvyga-teofile/

Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/jadvyga-teofile-juskyte/

Renginio organizatorių, Lietuvos nacionalinio muziejaus, KTU bibliotekos nuotraukos

LBKS

Meno kolekcijos pristatymas

2024 10 04 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose, LDK istorinės
atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos gimtinėje, Širvintų rajone, įvyko
iškilmingas jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas. 2023 m. visuomenei
buvo pristatytas kolekcijos pirmasis albumas, tačiau kolekcijai pasipildžius ypač vertingais
dailininko Broniaus Leonavičiaus ciklo „Vilniaus legendos“ grafikos darbais, nuspręsta
išleisti naują, papildytą kolekcijos albumą. Pristatymo metu kalbėjęs akademikas Antanas
Andrijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių V. Norvaišos
rinkinyje užima dailininko, grafiko LGHD nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno
premijos laureato Arvydo Každailio darbai, o 2023 Lietuvos kultūros instituto serijoje „Unio
pictorum“ pasirodė knyga skirta būtent Arvydui Každailiui – grafikui, knygų iliustratoriui,
heraldikos kūrėjui, vienam iš XX–XXI a. Lietuvos dailės klasikų – „Arvydas Každailis:
autentiškų ištakų ieškojimas“ (sudarytojas akad. A. Andrijauskas).
Virgilijaus Norvaišos kolekcijos albume pristatomi Prano Gailiaus (1928-2015), Lino Katino
(1941-2020), Heinz-Hermann Jurczek (g. 1954), Romualdo Petrausko (1958-2021), Arvydo
Stanislavo Každailio (g. 1939) darbai. Albumo sudarytoja Jolanta Lebednykienė,
publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof.
dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai
apie kolekciją ir dailininkus. Didelę kolekcijos paveikslų dalį galima pamatyti Panevėžyje,
„Vivus sanus“ klinikos patalpose.

Gausus meno žinovų ir mylėtojų būrys, Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Lietuvos
genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai
sveikino Virgilijų Norvaišą ir šeimos narius, surinkus gausią ir vertingą kolekciją.
Renginio metu koncertinę programą atliko Širvintų kultūros centro mišrus choras „Primo
Vere“ (meno vadovė ir dirigentė Sandra Bareikaitė).

LBKS informacija

 

 

LBKS

Jungtinis iškilmingas renginys Kretingoje

2024 m. rugsėjo 28 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai
bažnyčioje jos klebonas, kunigas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Anykščių
rajono ir Dusetų bei Zarasų krašto Garbės pilietis, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas,
kunigas J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo
parapijos klebonas, kunigas Gintas Rumševičius, kartu su gausiai iš įvairių Lietuvos vietų
susirinkusiais istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariais, Lietuvos bajorų kraštų
susivienijimo atstovais, aukojo Šv. Mišias už protėvius.
Prisimenant istoriją, bajorus vienijanti draugija veikė jau tarpukariu. Prieš 30 metų bajorų
palikuonys nutarė atgaivinti veiklą, burtis į organizacijas. Pirmoji bajorų palikuonis vienijanti
draugija 1994 metais buvo įkurta Kaune, palaipsniui steigėsi organizacijos kituose Lietuvos
miestuose.
Kartu su kitomis draugijomis, puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį, padaryta nemažai
reikšmingų darbų, tarpe kurių:
– 2010 m. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone,
buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms
Žalgirio mūšio metinėms atminti;
– 2015 m. Latvijoje, Agluonoje, pastatytas paminklas karaliui Mindaugui ir
karalienei Mortai;
– 2019 m. Dubičiuose, Varėnos rajone, pastatytas paminklas Liublino unijos 450 metų
jubiliejui pažymėti;
– 2022 m. Sudarge, Šakių rajone, pastatytas monumentas Melno Taikos sutarties 600-
osioms metinėms atminti;
– sukurtos kelios atminimo lentos žymiems žmonėms, istoriniams ivykiams atminti;
– organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune: 2017 m. generolo Tado
Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, 2018 m. – LDK kariuomenės pergalės prie
Polocko 500 – ųjų metinių progomis; Vilniuje 2021 m. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas,
skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
– organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, leidžiami
kasmetiniai žurnalai „Genealogija ir heraldika“, „Lietuvos bajorų metraštis.
Laikas ir likimai“.
– 2023 m. išleista unikali savo turiniu 525 psl. apimties monografija „Signatarų
genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.
Išplatinus pirmąjį tiražą, 2024 m. išleistas antras, papildytas leidimas;
– rengiami labdaringi kasmetiniai naujametiniai renginiai;
– leidžiami atminimo medaliai istorinėms datoms paminėti;
Istorinės atminties organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas:
– Laisvės kario skulptūrai Kaune;
– memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje; 
– paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui
(1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai;
– Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauracijai, kuriame
dabar saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota ir iškilmingai į bažnyčią
atgabenta Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija.
Prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų
palikuonių organizacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. 2017 metais
bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas
simbolinis, primenant XV – XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
centrinės valdžios instituciją), kurios  tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių
organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.
Kretingoje vykusiame bendrame organizacijų renginyje iškilmingos ceremonijos metu
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Legitimacijų Tarybos patvirtintus Bajorystės
pripažinimo Aktus naujiems nariams įteikė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai:

Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, legitimacijų komisijos
pirmininkas p. Vilius Bučys, narys p. Martynas Sirtautas.
Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo
nariai;
grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklės ragų klubo ansamblis  „Tauro ragai“, vadovas p.
Vidmantas Lunius.
Visi šventės dalyviai buvo pakviesti apsilankyti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas
grafą“ – dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

 

LBKS informacija

Renginiai

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nariai dalyvavo iškilmingame renginyje Renavo dvare

2024 m. rugsėjo 14 d. Renavo dvare (Mažeikių r.), vyko iškilmingas Žemaičių Bajorų
Draugijos inauguracinis renginys, kuriame dalyvavo virš 100 Lietuvos Valstybės ir savo protėvių
bei giminės istoriją puoselėjančių kilmingųjų, svečių.


Prieš šventę visi dalyviai rinkosi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur Šv. Mišias už protėvius
aukojo kunigas Dainoras Židackas; Varnių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, Jo
Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas; Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai
parapijos klebonas, LBKS kapelionas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM.
Šventė Renavo dvare prasidėjo iškilmingu Žemaičių bajorų draugijos vėliavos įnešimu ir Žemaičių
himno giedojimu. Buvo pristatyta nauja pareigybė – Žemaičių bajorų draugijos kapelionas. Šias
pareigas eis Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuriam dekretą ir kapeliono kryžių
įteikė LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka bei LDK ponų tarybos kancleris p.
Artūras Giedraitis. Iškilmingą priesaiką davė naujieji ŽBD nariai, kuriems bajorystės pripažinimo
aktus įteikė ŽBD Vadas p. Stasys Kasparavičius, ŽBD Kanclerė p. Stasė Jokšienė, ŽBD
legitimacijos komisijos pirmininkas p. Zigmantas Goštautas.


Žemaičių bajorų draugijos Garbės bajoro nominacijos įteikta ilgametei ŽBD kanclerei p. Stasei
Jokšienei.
Sveikinimo kalbose buvo pažymėta, kad prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika
Lietuvoje veikiančių kilmingųjų palikuonių asociacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo
Deklaraciją. Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyksta bendras darbas genealogijos,
heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo; paminklinių
objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių
konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai.
Lietuvos archyvų tarybos narė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Lietuvos genealogijos ir
heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pirmoji
bajorų palikuonis vienijanti organizacija po Nepriklausomybės atstatymo įkurta prieš 30 metų
Kaune ir įteikė ta proga išleistus vardinius apdovanojimus ŽBD vadui p. Stasiui Kasparavičiui,
ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei ir LDK atminties rūmų vadovui p. Danieliui Vervečkai, o
Žemaičių bajorų draugijos bibliotekai ir Renavo dvaro direktorei p. Renatai Vindašienei padovanojo
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistą knygą „Signatarų genealogijos : 1918
m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

 
Iškilmingo renginio vedančioji p. Raimonda Kasparavičiūtė muzikiniu akcentu dėkojo šventės
dalyviams, kvietė bendriems kilniems darbams istorinės atminties išsaugojimo veiklose.
KABD, LBKS informacija

Straipsniai

Kilmingųjų Giedraičių atminimą pagerbiant

2024 09 07 Videniškiuose, prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno
bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių kriptoje, šalia 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono
Henriko Giedraičio amžinojo poilsio atgulė žmonos Rozmari Virginijos Anos Giedraitienės
(1937 – 2024) palaikai.


Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir
Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš
Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt SJ (Londono Jesuit
Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos,
Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų
susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.


Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios
kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan
Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų
dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare
Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino
4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos
christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos
„Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos
bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su
protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.


Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio
dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame
universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos
regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio
bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir
Baltadvario pilies restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje. Šeima dovanojo nemažai knygų
anglų kalba Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos
atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo
Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė
dekretą, pripažindamas Dievo tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo
kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju). 2025
metais bus švenčiamas šio Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio
gimimo 600 metų Jubiliejus. Pagrindinę iškilmę švęsti numatoma 2025 metų gegužės 4 dieną
Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo Giedraičio garbei altorius
ir išstatyta pagerbimui relikvija.


Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują
internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam – https://mykolasgiedraitis.lt/

Parengė Kristina Giedraitienė
LBKS informacija

LBKS

Bajorų tradicijos – vasaros renginiuose

2024 m. liepos 28 d. įvyko iškilmingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginys – Bajorystės
Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje.
Šv. Mišias už visų kartų bajorų gimines aukojo Šv. Domininko bažnyčios klebonas teol. m
dr. kunigas Rimantas Gudelis. Apie Šv. Domininko bažnyčios istoriją šimtmečių tėkmėje
pasakojo Šv. Domininko bažnyčios pastoracinės tarybos narė Aldona Ramanauskienė.
Susirinkusius šventės dalyvius pasveikino LBKS Panevėžio krašto bajorų vadas Egidijus
Matulevičius, LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, LBKS Legitimacijų Tarybos pirmininkas
Ignas Raila, Kauno apskrities bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkas prof. Arvydas
Palevičius.

   
Iškilmingai buvo teikiami Bajorystės pripažinimo aktai naujiems nariams. Palėvenės bažnyčios
choristai ir visi Šv. Mišių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną – V. Kudirkos Tautišką giesmę;
nuaidėjo bajorų priesaikos žodžiai.

 


Po aktų teikimo LBKS Panevėžio krašto bajorai pakvietė visus bajorus ir svečius iš įvairiausių
Lietuvos miestų į 30-mečio šventę – kelionę istoriniu „Siauruku“ – Panevėžio siauruoju
geležinkeliu.

 


Surdegio stotyje visus pasitiko lengvas lietus, tačiau puikios nuotaikos nesutrikdė! Čia visų laukė
„Švenčių kalvės“ pristatyta edukacinė programa apie dvariškas pareigas ir manieras, aristokratiški
lauko žaidimai, dvariškai paruoštos iškylos vaišės. Skambėjo muzika, vyko malonūs pokalbiai.
Dėkojame visiems bajorams, tęsiantiems jau kelių dešimtmečių bajoriškas tradicijas, naujai atkurtas
prieš 30 metų!
LBKS informacija

LBKS

Valstybės dieną – Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų teikimas

2024 m. liepos 6 dieną, minint Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) šventę, iškilmingo renginio metu Kauno pilies amfiteatre įteikti Kauno m. merijos apdovanojimai kauniečiams – garsinantiems Kauno miesto vardą.

Šventės metu LBKS ir KABD vadovei Kristinai Giedraitienei buvo įteiktas III laipsnio Santakos Garbės Ženklas – už nuopelnus kultūros srityje, neatlygintiną paramą istoriniams objektams išsaugoti ir aktyvią visuomeninę veiklą.

 

 

LBKS informacija

Renginiai

Bajorų paveldo atminties organizacijų atkūrimui – 30 metų!

2024-aisiais metais Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio Kilmingųjų, Bajorų paveldo puoselėjimo asociacijų atkūrimui sukanka 30 metų.

Per keletą dešimtmečių bajorų palikuonis vienijančios organizacijos pasiekė reikšmingų darbų, išsaugant ir ateities kartoms perduodant kilmingųjų giminių indėlį įvairiais Lietuvos Valstybės kūrimosi laikotarpiais.

Sukurta istorinės atminties ženklų, paminklinių kompozicijų; inicijuoti atmintinų istorinių datų minėjimo renginiai; vyksta tęstinių šiomis temomis publicistikos leidinių leidyba ir t.t.

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas šiuos metus savo veikla pasitinka ir skiria reikšmingai sukakčiai atminti.

 

 

2024 m. birželio 15 d. įvyko vienas iš šventinių renginių – visos Lietuvos bajorų palikuonis pakvietusi šventė – kelionė įstabioje, istorijos kupinoje Kuršių Nerijoje.

Renginio iniciatoriai – LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos nariai svetingai pasitiko svečius Klaipėdos uoste, pakvietė į kelionę laivu Kuršių mariomis, aplankant Juodkrantės istorinės architektūros paveldą; pasigrožint Kopų didingumu…

Gido pasakojimai apie šio savito, išbandymų ir klestėjimo laikų patyrusį kraštą bėgant šimtmečiams; apie istorines asmenybes, kūrusias, garsinusias, išsaugojusias šį unikalų – pasaulio paveldui reikšmingą žemės kraštą – įtaigiai nuspalvino ir įdomiais faktais papildė prasmingą dieną.

   

Šventės metu LBKS Vadė Kristina Giedraitienė už reikšmingą veiklą, puoselėjant istorinį Lietuvos paveldą,  įteikė atminimo ženklus –

LBKS ir Kauno apskrities bajorų draugijos Kanclerei Jovitai Antanaitienei,

LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos Vadui Antanui Sirtautui ir Klaipėdos krašto bajorams;

LBKS Panevėžio apskrities skyriaus Vadui Egidijui Matulevičiui ir Panevėžio krašto bajorams.

   

 

      Tegu didinga protėvių dvasia lydi kilnius mūsų darbus Lietuvos Valstybei!

 

 

LBKS, KABD informacija

LBKS

Koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10 metų sukakties minėjimas Kaune

2024 m. balandžio 27 d. Kaune, Šv. Jurgio kankinio Konvento bažnyčioje ir vienuolyno erdvėse iškilmingai paminėtos istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų 2014 m. balandžio 26 d. pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10-osios metinės.

Tuo metu keturiolika organizacijų, pripažįstant esamą bendrumą, numatomą veiklą, puoselėjant Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldo palikimą, paskelbė Lietuvos kilmingųjų ir jų palikuonių asociacijų bendradarbiavimo Deklaraciją.

Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyko bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo, atmintinų paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai.

 

Iškilmingo renginio metu šventės dalyvius sveikino Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; Šv. Adalberto-LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; Asociacijos LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka;  Kauno ukrainiečių asociacijos Stožary vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak; Europos parlamento narys prof. habil. dr. Liudas Mažylis; Kauno miesto ceremonmeisteris, ilgametis Kauno ir Lietuvos bajorų organizacijų vadas Kęstutis Ignatavičius; Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius ir kanclerė Stasė Jokšienė; Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.

Visuotinai numatyta tęsti prasmingą bendradarbiavimą, atliepiant Deklaracijos tikslus.

 

 

 

LBKS, KABD informacija