Šių dienų istorinės atminties išsaugojimo ir ateities kartoms perdavimo, neužmaršties erdvėje ypatingą prasmę ir vertę simbolizuoja paminklo-memorialo visiems Lietuvos partizanams Kryžkalnyje iniciatyva. Atminimo įamžinimo idėjos iniciatoriai – asociacijos Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nariai pastebi, kad Lietuvoje iki šiol nėra paminklo, kuriame būtų įrašytos visų, už Tėvynės laisvę kovojusių karžygių vardai. Tad, projektą finansuojant Lietuvos Respublikos vyriausybei, visuomeninės organizacijos taip pat kviečiamos dalyvauti prasmingame istorinės atminties išsaugojimo darbe.
2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo ir Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Memorialo statybai Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nariai skyrė finansinę paramą. Į Lietuvos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją neatsiejamai įrašytos narsių bajorų, karvedžių kovos už Valstybės laisvę. Šimtmečių narsos, pasiaukojimo, nenuolankumo aidas pasiekia ir dabarties Lietuvą, o apie tai prabils ir Kryžkalnyje iškilsiantis kalavijo formos obeliskas, matomas iš toliausių tolių… Koplyčią juosiančios atminimo plokštės, su iškaltais Kęstučio apygardos partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais, 9 partizanų apygardų ženklais, partizanų kovų istorijos ekspozicijos paviljonas kalno papėdėje, atminimo siena su 20 tūkstančių žuvusių partizanų vardų Vyčio kryžiaus formos stelose prabils apie nepralaimėtą Lietuvos laisvės bylą.
Su Memorialo rėmėjų sąrašu galima susipažinti pagal šią nuorodą:
– Sveiki atvykę į ežerų, eglynų ir debesų kraštą, – šiuo sveikinimu Lietuvos bajorus pasitiko Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai. Saulėtą, jau rudeniui betiesiančią ranką paskutinę vasaros dieną, maloniai pakviesti atstovai iš visos Lietuvos bajorus vienijančių organizacijų, atvyko pasveikinti LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos narių 25-erių metų sukaktuvių proga.
Puikiai organizuotos pažintinės programos metu Žemaitijos nacionalinio parko centre Plateliuose aplankyta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. XIX amžiuje statytame liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais Platelių dvaro svirne klausėmės išsamaus, įtaigaus pasakojimo apie Platelių dvarą, Pilies salos istoriją, jau legendomis virtusias praeities dienas. Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Priklausęs Lietuvos valdovams, po 1795 m. padalijimo atiteko caro rūmų kamerdineriui Augustui Šuazeliui Gufjė – jo sūnaus Oktavijaus antroji žmona buvusi garsios ir įtakingos LDK giminės atstovė Sofija Tyzenhauzaitė. Jų valdymo metu Platelių dvaras klestėjo, buvo svarbus kultūros, politikos, ūkio centras. Sakoma, kad 1940 m. rūmus nacionalizavus, iš jo išgabenta daugybė meno vertybių, gausi biblioteka, skulptūros, baldai, visas archyvas. Kolekcija pateko į Žemaitijos „Alkos“ muziejų. Iki mūsų dienų pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, restauruojami keli ūkiniai pastatai, tebešlama senasis parkas.
Svarbių istorinių įvykių minėjimas sulaukė didelio bendruomenės, šventės dalyvių susidomėjimo. Po Šv. Mišių Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje, Anykščių kamerinio choro „Salve Cantus“ koncertinės programos metu skambėjo vyskupo Antano Baranausko ir 1863-iųjų metų sukilėlių giesmės. Karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ nariai atkūrė 1863-iųjų metų sukilėlių stovyklavietę, Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji pavana“ šokėjai supažindino su renesanso epochos šokių kultūra. Vyko dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ premjera (režisierius Tadeušas Bistramas).
