Palėvenės šv. Dominyko parapijoje švenčiami dveji atlaidai: birželį – Šv. Jono Krikštytojo, o pirmąjį rugpjūčio sekmadienį – šv. Dominyko. Jie yra tituliniai, kadangi bažnyčia turi šio šventojo vardą. Šiemet šie atlaidai buvo ypatingi visų pirma dėl savo programos. Palėvenės parapija įkurta 1849 metais todėl susirinkusieji šventė parapijos 170 metų jubiliejų. Atvykusieji į atlaidus šventoriuje išvydo didžiulį floristinį kilimą su skaičiais 170. Tai – parapijos moterų kūryba. Iš vakaro moterys važiuotos ir pėsčios skubėjo su didžiuliais glėbiais pievų ir darželio gėlių. Augalų ir kantrybės reikėjo daug, bet daug rankų didelę naštą pakelia.
Šv. Mišias aukojo teologijos mokslų daktaras kunigas Rimantas Gudelis giedojo Anykščių šv. Mato bažnyčios kamerinis choras ,, Salve Cantus“ vadovas Rimvydas Griauzdė.. Po šv. Mišių vyko koncertinė programa . Skambėjo Antano Baranausko sukilėlių giesmės. Po to , šventoriuje susirinkusieji gėrėjosi Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos ,, Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Ūselienė), įspūdingai atliekamais šokiais. Aštuonios poros šoko labai spalvingais , prabangiais drabužiais. Susirinkę žiūrovai , o jų buvo iš ties labai daug , po kiekvieno šokio palydėjo plojimais . Paskui buvo fotosesija, kiekvienas norėjo atsistoti šalia tokių spalvingų damų ir nusifotografuoti. Už tokį gražų reginį esame dėkingi LIETUVOS BAJORŲ KRAŠTŲ Susivienijimui , Daivutei ir Egidijui Matulevičiams.
1863 m sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis , kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis ,, Už mūsų ir jūsų laisvę !“ Karybos paveldo klubo ,, Kauno pavieto laisvieji šauliai „ atkūrė sukilėlių stovyklavietę bei surengė sukilėlių būrio pasirodymą. Išvakarėse,šeštadienį Bistrampolyje , pristatytas pirmasis dokumentinis filmas apie sukilimą pradėjusį kunigą Antaną Mackevičių. Jis sukurtas Lenkijos dvarininkų palikuonio režisieriaus Tadeušo Bistramo, padedant Bistrampolio dvaro dabartinei komandai su kunigu Rimantu Gudeliu, lietuvių ir lenkų aktoriams bei aplinkinių miestelių parapijiečiams. Filmas ,, Paberžė nepaklusniųjų lizdas „ fiksuoja kunigo Antano Mackevičiaus gyvenimo įvykius – nuo išėjimo į sukilimą iš Palėvenės, pritraukus kelis šimtus sukilėlių, iki mirties bausmės įvykdymo Kaune .Apie šį kunigą žinome iš Lietuvos ir Lenkijos istorijos vadovėlių. Lenkijos sostinėje Varšuvoje yra pavadinta jo vardu viena iš miesto gatvių. Jis vadovavo savo suburtam kelių šimtų sukilėlių būriui. Tačiau kunigas buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme. Kai jį vedė pakarti visi Kauno miesto gyventojai išėjo atiduoti jam pagarbos. Didžiausia pagarba jam šis filmas, daugybės žmonių dalyvavimas jo kūrybos procese.. Kunigas Rimantas Gudelis padėjo ponui Tadeušui surinkti žmonių masinėms scenoms ir drauge su savo dvaro komanda rūpinosi šio filmo prodiusavimu. Filmavime dalyvavo ir Palėvenės parapijos žmonės, taip pat Antašavos, Salamiesčio, Subačiaus, Kupiškio parapijiečiai . Todėl sekmadienį po Šv. Dominyko atlaidų šv. Mišių žmonės neskubėjo skirstytis į namus. Palėvenės bažnytėlė buvo pilnutėlė smalsuolių pamatyti šį filmą o ir į save pasižiūrėti ,kaip į kino žvaigždę. Kunigą Antaną Mackevičių vaidino Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius Giedrius Arlauskas, jau vaidinęs panašios tematikos filmuose, bei kito žanro filme ,, Disidentai, Laisvės kaina“.Be to, rugpjūčio 4 visą dieną bažnyčioje veikė liturginių rūbų , relikvijorių, mišiolų, maldynų, brevijorių, katalikiškos spaudos paroda. Pasibaigus programai visi atvykusieji į atlaidus pakviesti prie bendro suneštinių vaišių stalo. Čia bendravo kelių kartų atstovai atvykę iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Anykščių, Biržų, Kupiškio , Rokiškio, Utenos net svečiai atvykę atostogauti į Lietuvą iš Briuselio, aplinkinių parapijų ,Palėvenės parapijos žmonės.
Dėkojame renginio sumanytojui ir organizatoriui teologijos mokslų daktarui kunigui Palėvenės parapijos administratoriui Rimantui Gudeliui, ponui Tadeušui Bistramui, meninės programos atlikėjams, parapijos žmonėms.
Ačiū renginio rėmėjams : Kupiškio rajono savivaldybei, LIETUVOS BAJORŲ KRAŠTŲ SUSIVIENIJIMUI, renginio draugams KAUNO PAVIETO LAISVIESIEMS ŠAULIAMS, KARALIAUS MINDAUGO HUSARŲ BATALIONUI.
Aldona Ramanauskienė
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „XXI amžius“ 2019 m. rugpjūčio 30 d., Nr. 33 (2350)
