2024 m. kovo 28 d. Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje įvyko iškilmingas renginys, kurio metu visuomenei pristatytos į Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo sąvadą įrašytos vertybės. Tarp jų – ir Lietuvos heraldikos tradicija.
Dalyvaujant LR Prezidentūros, vyriausybės, kultūros įstaigų atstovams, buvo pristatomos vertybių – tradicijų ir veiklų ypatybės, svarba visuomenės gyvenimui; įteikti pripažinimo sertifikatai.
Vienos iš vertybės Lietuvos heraldikos tradicija paraiškos teikėjų – asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė pristatymo kalboje pabrėžė heraldikos – mokslo ir meno svarbą asmens, šeimos, giminės istorinei atminčiai, tradicijos puoselėjimą ir perdavimą jaunimui.
2024 m. kovo mėn. į Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo sąvadą buvo įrašyta net 11 vertybių – bendruomenių, asociacijų puoselėjamų tradicijų ir veiklų. Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas aktyviai dalyvavo vertybės Lietuvos heraldikos tradicija teikime, parengiamajame vertybės pripažinimo darbe, bendradarbiaujant su Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, Lietuvos savivaldybių asociacija, mokslo institucijomis, muziejais, heraldikos srityje dirbančiais dailininkais, kt.
Lietuvos heraldikos – valstybę, vietoves, asmenis, institucijas, korporacijas išskiriančių herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistemos – tradicija mena XIV a., kai atsirado herbiniai Lietuvos valdovų, kunigaikščių ir kilmingųjų antspaudai, specifiniai lietuvių linijiniai herbiniai ženklai, formavosi valstybinė, žemių heraldika. Vėliau ši socialinės komunikacijos prasme svarbi tradicija išplito Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, apimdama viešas ir privačias gyvenimo sritis.
Šiuo metu heraldinė praktika patiria renesansą. Specifine technika ir tam tikromis taisyklėmis pasižymintis heraldinis menas puoselėjamas specialų pasirengimą ir reikalingus įgūdžius turinčių mokslininkų bei menininkų. Turimi ir naujai kuriami herbai, herbiniai ženklai yra naudojami kaip šeimą, giminę, bendruomenes, visą tautą vienijantis ženklas ir atlieka komunikacinę funkciją – įprasmina ir parodo valstybės, institucijų, šeimų istoriją ir statusą, puoselėjamas tradicijas, įamžina svarbių įvykių atminimą. Herbiniuose ženkluose įprasmintos ir tarptautiniame bei nacionaliniame nematerialaus kultūros paveldo sąrašuose esančios vertybės. Patvirtintos heraldikos šventinimo ir pristatymo iškilmės skatina Lietuvos savivaldybių, regionų gyventojų bendruomeniškumą, stiprina tapatumo jausmą. Municipalinė heraldika atstovauja bendruomenes ir valstybinių renginių metu: naujai išrinktų Lietuvos Respublikos Prezidentų inauguracijose, svarbių valstybės istorinių įvykių minėjimuose, dainų šventėse ir kt.
Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas skatina ir remia genealogijos, heraldikos, kitų istorijos sričių mokslo tiriamąjį darbą, plėtoja visuomenės domėjimąsi Lietuvos istorija, puoselėja genealoginį, heraldinį kultūros paveldo palikimą, puoselėja istorinį kilmingųjų šeimų, istorinės atminties palikimą. Organizuoja konferencijas, istorinių datų minėjimus, istorinės atminties įamžinimui skirtų atminimo lentų, skulptūrinių kompozicijų sukūrimą, periodiškai leidžia žurnalą „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“, skiria paramą labdaros iniciatyvų, susijusių su praeities paveldo išsaugojimu ir kt. Šiose veiklose atspindimas ir heraldinis palikimas.
Kasmet į asociaciją Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas stojantiems naujiems nariams iškilmingoje aplinkoje yra išduodami Bajorystės pripažinimo Aktai – jie patvirtinami, pretendentams įrodžius savo kilmę iš kilmingųjų giminių. Itin svarbu, kad yra išduodami ir Jaunojo bajoraičio (bajoraitės) liudijimai – taip nuo jaunų dienų skatinamas jaunimo susidomėjimas savo šeimos, giminės istorija. Neatsiejama dalis – pagal archyvinius dokumentus patvirtinto kilmingos giminės turėto herbo ir jo atvaizdavimas Bajorystės pripažinimo Akte.
Svarbi veiklos dalis – heraldinių ženklų, herbų paveldo sklaida visuomenėje, ypač supažindinant jaunimą.
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas yra nuolatinis virš 20 metų vykstančio respublikinio projekto „Giminės medis“ rėmėjas. Konkursą rengia Kauno tautinės kultūros centras. Konkurse dalyvauja moksleiviai iš visos Lietuvos, kasmet gaunama virš 100 konkursinių darbų. Viena iš konkursinių temų – Šeimos herbas, dalyviai pateikia sukurtą šeimos, giminės herbą, aprašo jo sukūrimą, simboliką. Tai puikus įtraukus jaunimo ugdymo pavyzdys – vienijantis, suburiantis visą šeimą, giminę, išsaugantis šeimų archyvinės medžiagos ryšį su dabartimi.
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas skiria didelį dėmesį visuomenės narių, bendruomenių įtraukimui į heraldikos tradicijos puoselėjimo veiklas.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo informacija
Įteikiamas vertybės Lietuvos heraldikos tradicija liudijimo sertifikatas. Iš kairės: Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė, LR Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Vilnius, 2024 m. kovo 28 d.
