Istorinės atminties saugojimo, puoselėjimo keliai sujungė Lietuvos ir Lenkijos bajorų veiklą prasmingam tarptautiniam leidybiniam projektui.
Iniciatyvos pradžia – pažintis Lietuvoje su p. Iwona Małgorzata Dobrogniewa Dowgiałło Zawisza, Zadora herbo paveldėtoja, teologe, tikybos mokytoja, kuri daugelį metų dirbo misijos leidinių redaktore, yra savo giminės genealogijos ir bajorų bei dvarininkijos religingumo tyrinėtoja, straipsnių šiomis temomis autorė. Lenkijos dvarininkų draugijos (Polskie Towarzystwo Ziemiańskie), Didžiojo Seimo palikuonių asociacijos (Stowarzyszenie Potomków Sejmu Wielkiego) narė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių asociacijos (Stowarzyszenie rodow Wielkiego Księstwa Litewskiego) prezidentė ir Lenkijos bajorų sąjungos (Związek Szlachty Polskiej) narė, novelių, poezijos rinkinio autorė.
2020 m. viešėdama Kaune, p. Iwona pasidalino viltimi ir svarbia gyvenimo svajone – išleisti protėvių atminimui skirtų eilėraščių rinkinį ir romaną lietuvių ir lenkų kalbomis. Džiugu ir prasminga, kad, susidomėjus šia iniciatyva, pavyko sutelkti pastangas, rasti finansinių rėmėjų (knygos leidybą rėmė ir asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas) ir dviem kalbomis išleista knyga jau pasiekė skaitytojus.
2021 m. rugpjūčio 27 dieną Kaune vyko šios lauktos knygos – „Ilgesiu rašyti“ „Tęsknotą pisane“, „Prie Nevėžio“ „Nad Niewiażą“ – pristatymas visuomenei. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, vėliau vienuolyno konferencijų salėje vyko knygos sutiktuvės.
Dalyvavusieji svečiai iš Lietuvos ir Lenkijos, leidyklos atstovai, autorės bičiuliai, mecenatai pasidalino mintimis apie šį svarbų leidybinį projektą, kaip praeities įvykių, dvarų kultūros paveldo rašytinį išsaugojimą. Autorė kasmet atvyksta iš Lenkijos, aplanko protėvių gyventas vietas – Liaudos kraštą, Krekenavos apylinkes, Slabadų, Linkuvos dvarus. Kaip knygos pratarmėje rašo pati autorė, „poezijos tomelis „Ilgesiu rašyti“ („Tęsknoto pisane“) kilo iš širdies ilgesio tam, kas liko praeityje – šeimos namams, vaikystei ir ypač artimiesiems, išėjusiems į amžinybę. Tai duoklė ne tik jiems, bet ir gimtinei, tai, kuri Mazovijoje, ir tai, kuri Liaudos krašte (…) Kai kurių eilėraščių ar romano „Prie Nevėžio“ („Nad Niewiażą“) nebūtų, jei ne mano mylimas tėvas Zygmunt Jacek Dowgiałło Zawisza (…), kadaise galingos lietuvių giminės palikuonis. Jis mane išmokė meilės poezijai ir literatūrai, o labiausiai – savo gimtajam kraštui. Pasakodavo apie dvarus Slabadoje, Zavišine, rūmus Linkuvoje. Klausiausi šeimos istorijų ir išsaugojau jas savo širdyje, kad vėliau perkelčiau ant popieriaus“.
Nors laikas daug ką dengia užmarštimi, ardo materialųjį būvį, tačiau užrašytas žodis išlieka – kaip dovana, prisiminimas, bendrystės tiltas su išėjusiais…
Parengė leidybinio projekto sumanytoja
KABD vadė Kristina Giedraitienė
