2024 m. rugsėjo 28 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai
bažnyčioje jos klebonas, kunigas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Anykščių
rajono ir Dusetų bei Zarasų krašto Garbės pilietis, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas,
kunigas J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo
parapijos klebonas, kunigas Gintas Rumševičius, kartu su gausiai iš įvairių Lietuvos vietų
susirinkusiais istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariais, Lietuvos bajorų kraštų
susivienijimo atstovais, aukojo Šv. Mišias už protėvius.
Prisimenant istoriją, bajorus vienijanti draugija veikė jau tarpukariu. Prieš 30 metų bajorų
palikuonys nutarė atgaivinti veiklą, burtis į organizacijas. Pirmoji bajorų palikuonis vienijanti
draugija 1994 metais buvo įkurta Kaune, palaipsniui steigėsi organizacijos kituose Lietuvos
miestuose.
Kartu su kitomis draugijomis, puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį, padaryta nemažai
reikšmingų darbų, tarpe kurių:
– 2010 m. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone,
buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms
Žalgirio mūšio metinėms atminti;
– 2015 m. Latvijoje, Agluonoje, pastatytas paminklas karaliui Mindaugui ir
karalienei Mortai;
– 2019 m. Dubičiuose, Varėnos rajone, pastatytas paminklas Liublino unijos 450 metų
jubiliejui pažymėti;
– 2022 m. Sudarge, Šakių rajone, pastatytas monumentas Melno Taikos sutarties 600-
osioms metinėms atminti;
– sukurtos kelios atminimo lentos žymiems žmonėms, istoriniams ivykiams atminti;
– organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune: 2017 m. generolo Tado
Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, 2018 m. – LDK kariuomenės pergalės prie
Polocko 500 – ųjų metinių progomis; Vilniuje 2021 m. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas,
skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
– organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, leidžiami
kasmetiniai žurnalai „Genealogija ir heraldika“, „Lietuvos bajorų metraštis.
Laikas ir likimai“.
– 2023 m. išleista unikali savo turiniu 525 psl. apimties monografija „Signatarų
genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.
Išplatinus pirmąjį tiražą, 2024 m. išleistas antras, papildytas leidimas;
– rengiami labdaringi kasmetiniai naujametiniai renginiai;
– leidžiami atminimo medaliai istorinėms datoms paminėti;
Istorinės atminties organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas:
– Laisvės kario skulptūrai Kaune;
– memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje;
– paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui
(1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai;
– Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauracijai, kuriame
dabar saugoma Gniezno (Lenkija) arkivyskupo dovanota ir iškilmingai į bažnyčią
atgabenta Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija.
Prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų
palikuonių organizacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. 2017 metais
bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas
simbolinis, primenant XV – XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
centrinės valdžios instituciją), kurios tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių
organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.
Kretingoje vykusiame bendrame organizacijų renginyje iškilmingos ceremonijos metu
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Legitimacijų Tarybos patvirtintus Bajorystės
pripažinimo Aktus naujiems nariams įteikė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo atstovai:
Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas p. Antanas Sirtautas, legitimacijų komisijos
pirmininkas p. Vilius Bučys, narys p. Martynas Sirtautas.
Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo
nariai;
grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklės ragų klubo ansamblis „Tauro ragai“, vadovas p.
Vidmantas Lunius.
Visi šventės dalyviai buvo pakviesti apsilankyti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas
grafą“ – dar 1875 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame žiemos sode.
LBKS informacija