LBKS

Melno taikos 600-osioms metinėms (1422-2022) – skulptūrinė kompozicija

30 kovo, 2022

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nariai kartu su kitomis istorinės atminties išsaugojimo veiklą vykdančiomis organizacijomis inicijavo reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) įamžinimą, pastatant 2022 m. rugsėjo mėn. paminklą (skulptorius  Saulius Kriščiukaitis).

Paminklo idėjai ir įgyvendinimui pritarta LBKS Suvažiavime 2021-11-27.

Paminklas bus statomas Sudargo gyvenvietėje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, nes šios ribos išliko nepakitusios nuo 1422 metų (unikalus atvejis visos Europos istorijoje). Šiai idėjai pritarė Šakių rajono savivaldybės Meras, Šakių rajono savivaldybės Sudargo Seniūnė, Sudargo bendruomenė.

Paminklo kompoziciją sudaro : laiptai – politinio sprendimo siekimas; gotikinės arkos skilimas viršuje – priešiškų šalių susitarimas dėl taikos vis tiek nelieka draugiškas { meniškumo sprendimas, suteikiant gotikinei architektūros detalei dinamiškumo}; kardas – ne kovinėje padėtyje atremtas kardas simbolizuoja kovų ir nesutarimų pabaigą, bet kaip ginklas išlieka budrumo simboliu. Užrašai – iškalti ant akmens ar formuoti tūrinėmis bronzos raidėmis suteikia informaciją, kam sukurtas monumentas, t. y. Melno taikos sutarties 600 metų sukakčiai paminėti.

 

(Skulptūrinės kompozicijos Melno taikos 600-osioms metinėms eskizas)

 

Paminklas statomas išskirtinai rėmėjų lėšomis.

Maloniai prašome visų Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo narių remti šio paminklo statybą, paramos lėšas pervedant į Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo atsiskaitomąją sąskaitą:

A/s. Nr. LT28 7044 0600 0829 6392

Mokėjimo paskirtyje prašome nurodyti – parama paminklo statybai.

Visiems rėmėjams  bus įteiktos asmeninės padėkos.

Tik nuo Jūsų geranoriškumo priklauso, ar šis paminklas bus pastatytas.

LR Seimas paskelbė 2022 metus Sūduvos metais, pabrėždamas, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Vokiečių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, sienos buvo taip nustatytos:

„… Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti … Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:

… reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės…“.

Pagal Melno taiką Vokiečių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvą), bet ir į Žemaitiją. Ši data yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės istorinis taškas. Taip pat teritorija tarp Palangos ir Šventosios, kurios ypač siekė Vokiečių ordinas, atiteko Lietuvai (ji gavo priėjimą prie Baltijos jūros); taip buvo perskirti Vokiečių ordinas ir Livonijos ordinas.

Melno taika iš esmės buvo pergalės prieš Vokiečių ordiną Žalgirio mūšyje (1410) rezultatas, taip baigiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Vokiečių ordinu.

LBKS informacija